Juozas Kaributas

Juozas Kaributas
Gimė	1909 m. gruodžio 29 d. Kinderiai, Šimonių valsčius, Panevėžio apskritis
Mirė	2000 m. kovo 6 d. (90 metų) Los Andželas, JAV
Sutuoktinis (-ė)	Ona Šlapelytė-Kaributas (1901-1980)
Vaikai	Josephas Kaributas
Veikla	žurnalistas, režisierius, kino ir teatro kritikas
Alma mater	Vytauto Didžiojo universitetas

Juozas Kaributas (iki 1944 m. Juozas Kelmas, 1909 m. gruodžio 29 d., senuoju stiliumi gruodžio 16 d. Kinderiai, Šimonių valsčius, Panevėžio apskritis – 2000 m. kovo 6 d. Los Andželas, JAV) – Lietuvos žurnalistas, režisierius, kino ir teatro kritikas.

Biografija

1926–1927 m. mokėsi Anykščių progimnazijoje. Baigė suaugusiųjų gimnaziją Kaune. 1937 m. įstojo į J. Miltinio dramos studiją, vėliau perėjo į B. Dauguviečio vadovaujamą Valstybės dramos studiją. 1940 m. priimtas aktoriumi bendradarbiu į Kauno Valstybės teatrą. 1942–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dirbo Fišbeko Lietuvių stovyklos dramos trupės režisieriumi. 1949 m. atvyko į JAV, 1949–1953 m. buvo apsistojęs Ročesteryje (Niujorko valstija), sutelkė ateitininkų vaidintojų grupę, dirbo teatro režisieriumi, pastatė P. Bagdo-Naumiestiškio „Baisus birželis“ (1951 m.), L. Fuldos „Mokyklos draugai“ (1952 m.), taip pat porą S. Čiurlionienės komedijų.

1953 m. persikėlė į Los Andželą (Kalifornijos valstija), 1954 m. subūrė scenos mėgėjus ir įkūrė Lietuvių dramos sambūrį, veikiantį iki šiol, režisavo jo spektaklius – lietuvių autorių kūrinius. Su šiuo sambūriu pastatė: B. Zdanavičiaus „Šv. Kazimieras – Lietuvos karalaitis“ (1954 m.), J. Gliaudos „Tėviškėlė už kalnų“ (1955 m.) ir „Meilės pinklės“ (1956 m.), P. Vaičiūno „Tuščios pastangos“ (1958 m.) ir „Naujieji žmonės“ (1960 m.).

1964 m. paliko Dramos sambūrį ir įkūrė Scenos darbuotojų būrelį. Su juo pastatė „Diagnozė“ (1964 m.), V. Karklinio „Raudonas vynas“ (1965 m.), J. Grušo „Nenuorama žmona“ (1968 m.) ir kitus spektaklius. Taip pat kūrė vaidinimus ir lietuvių vaikams: „Vakaras taigoje“ (1962 m.), K. Kubilinsko „Stebuklingoji lazdelė“ (1965 m.), V. Frankienės „Rūstusis karalius“ (1968 m.). Jis taip pat rengė dainų ir poezijos koncertus, literatūros vakarus.

Nuo 1954 m. taip pat dirbo korespondentu ir recenzentu Holivude, kino filmų pramonėje, rašė straipsnius, filmų recenzijas, ėmė kino kūrėjų interviu.

Dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės Tautos fondo veikloje, 1965 m. buvo išrinktas jo pirmininku. Jis taip pat talkino Amerikos lietuvių tarybai, Bendram Amerikos Lietuvių Fondui, ateitininkams, buvo Lietuvių žurnalistų sąjungos narys, Holivudo „Motion Pictures“ spaudos klubo narys. 1978 m. išrinktas į Pasaulio lietuvių žurnalistų sąjungos valdybą.

Spaudoje bendradarbiavo nuo 1936 m. Rašė į Amerikos lietuvių leidinius „Tėviškės žiburiai“, „Margutis“, „Laisvoji Lietuva“, „Lietuvių dienos“ ir „Naujienos“. Išleido kelionių įspūdžių, atsiminimų, publicistikos knygų. Viešėdamas tėviškėje, J. Kaributas inicijavo paminklo Kelmų šeimos atminimui statybą Kinderiuose. Kauno paveikslų galerija saugo J. Kaributo dovanotą Šiaurės Amerikos indėnų meno kolekciją.

Bibliografija

• Kelionė aplink pasaulį, 1974 m.
• Teatrinio vargo keliais, 1977 m.
• Pro geležinę uždangą, 1993 m.
• Kur lietuviai verkė ir dainavo, 1994 m.
• Iš Juozo Kaributo archyvo

Šaltiniai

1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 206 psl.

Nuorodos

• Juozas Kaributas. Genealogija