Juozas Bieliūnas

Juozas Bieliūnas
Tomskio vaidmenyje P.Čaikovskio operoje Pikų dama
Gimė	1890 m. gruodžio 4 d. Kraštai, Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskritis
Mirė	1955 m. gegužės 17 d. (64 metai) Kaunas
Veikla	vargonininkas, pedagogas, chorvedys, dainininkas
Alma mater	Maskvos konservatorija

Juozas Bieliūnas (1890 m. gruodžio 4 d. Kraštai, Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskritis – 1955 m. gegužės 17 d. Kaunas. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.) – lietuvių vargonininkas, pedagogas, chorvedys, dainininkas (baritonas).

Biografija

Lankė Panemunėlio liaudies mokyklą, pas Juozą Katelę išmoko vargonuoti. 1906–1908 m. vargonininkavo Panemunėlyje, 1908–1910 m. – Salose, 1910–1912 m. – Preliuose. Visur turėjo suorganizavęs nemažus chorus, kurie giedojo bažnyčiose, dalyvavo vakaruose – vaidinimuose. 1911 m. Kaune lankė Juozo Naujalio vargonininkų kursus.

1912–1916 m. dainuoti mokėsi Maskvos konservatorijoje, grojo įvairiuose orkestruose, vertėsi privačiomis dainavimo pamokomis. 1916–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, kontrabosu griežė Voluinės pulko simfoniniame orkestre Peterburge. 1917–1920 m. dainavimo studijas tęsė Peterburgo konservatorijoje, dėstė muziką ir dainavimą lietuvių bendrojo lavinimo kursuose, lietuvių ir lenkų gimnazijose ir lietuvių darbo mokykloje. Lietuvių klube „Proletkultas“ suorganizavo chorą, rengė koncertus, vadovavo dramos kuopelei, koncertavo kaip solistas. 1920 m. pakviestas dainuoti į Peterburgo valstybinį komiškos operos teatrą, sukūrė keletą pagrindinių vaidmenų.

Grįžęs į Lietuvą, 1920–1921 m. Kauno muzikos mokykloje dėstė solinį dainavimą, aktyviai įsitraukė į lietuviškosios operos teatro organizavimą. Įkūrus operos teatrą, jo solistas, 1920–1921 m. ir 1923–1926 m. Meno tarybos narys, 1922–1923 m. direktorius. Pirmajame 1920 m. Džiuzepės Verdi operos „Traviata“ spektaklyje sukūrė Barono vaidmenį, vėliau ir kitų įsimintinų vaidmenų: Demonas operoje „Demonas“ (1921 m.), Figaro Džoakino Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“ (1924 m.), Oneginą ir Jeleckį Piotro Čaikovskio operose „Eugenijus Oneginas“ (1923 m.) ir „Pikų dama“ (1925 m.), Eskamilio Žoržo Bizė operoje „Karmen“ ir kt.

1926–1930 m. Italijoje (Milane) pas prof. Grini studijavo dainavimą. 1930–1933 m. Valstybės teatro chormeisteris ir akompaniatorius. Parengė Dž. Pučinio operų „Skraistė“, „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ chorus.

Pasitraukęs iš teatro, buvo kino filmų cenzorius. 1932–1933 m. knygų ir laikraščių leidyklos bendrovės „Naujas žodis“ direktorius, 1934–1938 m. Kauno radiofono direktorius, įkūrė 54 muzikantų radiofono simfoninį orkestrą. 1940–1941 m. dainavimo dėstytojas, 1941–1949 m. Kauno konservatorijos dėstytojas, 1945–1949 m. Vokalinio ir choro dirigavimo fakulteto dekanas, Vokalinės katedros vedėjas, nuo 1946 m. docentas, vėliau einantis profesoriaus pareigas. 1945–1955 m. ir Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos dainavimo dėstytojas, 1949–1953 m. vokalinio skyriaus vedėjas, išugdęs būrį gerų dainininkų.

Šaltiniai

1. Vidutis Bakas. Juozas Bieliūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 173 psl.
2. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999 m.
3. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 64 psl.