„Junkers L5“ – Vokietijos įmonės „Junkers“ 1924–1934 m. gamintas skysčiu aušinamas 22,9 litrų darbinio tūrio aviacinis vienaeilis šešių cilindrų vidaus degimo variklis. Tai buvo „BMW“ variklio BMW IV licencinis variantas, paremtas 1924 m. sukurtu mažesnio tūrio , kuris, savo ruožtu, buvo paremtas kitu „BMW“ gaminiu – BMW IIIa.
Istorija
XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje profesorius atsižvelgdamas į augančią aviacinių variklių paklausą nusprendė pradėti savo variklių gamybą. Tuo tikslu 1923 m. buvo įkurta įmonė Junkers Motorenbau GmbH (Jumo). Iki tol į Junkers Flugzeugwerke AG orlaivius buvo montuojami BMW, , Siemens & Halske ar varikliai.
Pirmieji variklio bandymai vyko 1924 m., o 1925 m. rugpjūtį buvo pradėta 228 kW (310 AG) galią išvystančio modellio L 5 gamyba. Viso šios konstrukcijos buvo pagaminta daugiau nei 1000 vienetų. Skirtingų modifikacijų suspaudimo laipsnis svyravo nuo 5,0:1 iki 7,0:1. Varikliui buvo naudojamas 80 oktaninio skaičiaus benzinas.
1927 m. L 5 pagrindu buvo sukurtas dvylikos cilindrų V formos variklis „“.
Konstrukcija
„L5“ buvo skysčiu aušinamas šešių cilindrų vienaeilis variklis. Iš aliuminio lydinio pagamintas buvo padalintas horizontaliai. Alkūninis velenas buvo gaminamas iš pilkojo ketaus, kaip guoliai buvi naudojami septyni slydimo guoliai. Iš ketaus pagaminti cilindrai buvo atskiri, montuojami ant karterio ir tarpusavyje buvo jungiami suvirintais plieniniais apvalkalais, veikuasiais kaip vandens radiatorius. Kiekvienas stūmoklis buvo komplektuojamas su tris žiedais. Paskirstymo velenas – viršutinis (OHC), varomas vertikaliu velenėliu. Vožtuvai buvo valdomi ritininėmis svirtimis.
Kuro sistemą sudarė vienas , uždegimas – sudvigubintas (dvi viename cilindre), valdomas dviemis magnetais. Uždegimo tvarka 1-5-3-6-2-4. Slėgio cirkuliacinis tepimas buvo palaikomas stūmokliniu alyvos siurbliu. Aušinimo sistemą sudarė vienas vandens siurblys.
Naudojimas
Junkers L 5 buvo montuojamas į daugelį orlaivių modelių, taip pat į prototipus. Šie varikliai taip pat buvo naudojami ir rekordiniams skrydžiams.
Junkers L5 Hugo Junkers technologijos muziejuje Desau mieste.
L 5G – L 5 variantas su hidrauliniu vibracijos slopintuvu
L5 Ga
L5 Z
L 55 – į V12 tipo variklį sujungti du L5
L 8 – 1929 m. sukurta modernizuota versija, išvystanti 354 AG esant 2 100 aps./min.; kilimo galia siekė 413 AG. Naudoti kaip išoriniai pirmųjų Junkers G38 varikliai, arčiau fiuzeliažo montuoti L 55.
L 88 – į V12 tipo variklį sujungti du L8
Literatūra
(EN) Gunston, Bill (2006). World Encyclopedia of Aero Engines: From the Pioneers to the Present Day (5th ed.). Stroud, UK: Sutton. ISBN 0-7509-4479-X.
(DE) Kyrill von Gersdorff, Kurt Grasmann: Flugmotoren und Strahltriebwerke. Bernard & Graefe Verlag, 1981,
(EN) Antony L. Kay, Paul Couper: Junkers Aircraft and Engines 1913–1945. „Naval Institute Press“, 2004 m.,
Interneto nuorodos
Junkers L 5. In: 15. November 2003, archyvas.
Išnašos
, Das Virtuelle Luftfahrtmuseum
, Das Virtuelle Luftfahrtmuseum
, Die Anfänge des Junkers-Motorenbaus
Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1919–1934. E. S. Mittler & Sohn, Herford 1984, ISBN 3-8132-0184-8, p. 231.