Junkers Jumo 211

Junkers Jumo 211

Tipas	V-12 tipo aviacinis variklis
Konstruktorius	Franz Josef Neugebauer
Gamintojas	Junkers Motoren Werke,  Trečiasis reichas
Pradėtas naudoti	1936 m.
Galia	986 AG (736 kW) - 1479 AG (1103 kW) 1,29 kWh/kg
Svoris	585 kg
kuro sąnaudos	322-335 g/(kWh·h)

Jumo 211 – apverstas V-12 tipo , XX a. ketvirtajame dešimtmetyje sukurtas Vokietijos įmonės , pagrindinis Antrojo pasaulinio karo metu šios įmonės gamintas aviacinis variklis. Variklis buvo kuriamas lygiaigrečiai Daimler-Benz DB 601 ir neretai su juo konkuravo. Daimler-Benz variklis dažniausiai buvo naudojamas vienmotoriuose ir dvimotoriuose naikintuvuose, Jumo – daugiausia bombonešiuose, tokiuose kaip Junkers Ju 87 ir , ir H serijos Heinkel He 111. Iš visų vokiškų aviacinių variklių karo metais daugiausiai buvo pagaminta Jumo 211 (68 248 vnt.).

Konstrukcija ir gamyba

Jumo 211 konstruktorius – daktaras Francas Jozefas Noigebaueris (vok. Franz Josef Neugebauer). Konstrukciškai Jumo 211 buvo ankstesnio įmonės modelio padidinta versija. Jumo 210 buvo pirmasis Vokietijoje sukurtas aviacinis variklis su trimis vožtuvais cilindrui, kompresoriumi ir lietu karteriu. Gamybos pradžios metu, ketvirtojo dešimtmečio viduryje jis generavo tam laikotarpiui gana įprastą 700 AG galią. Tobulinant 210G buvo pradėtas montuoti stūmoklinis tiesioginis degalų įpurškimas, padidinęs jo galimybes.

1934 m., dar vykstant Jumo 210 bandymams, paskelbė sąlygas sukurti naują 1000 AG (735 kW) galios iki 500 kg sveriantį variklį. Į kvietimą teikti savo projektus sureagavo „Jumo“ ir „Daimler-Benz“. Norėdami aplenkti naująjį , „Jumo“ komanda pateikė tuo metu bandyto modelio 210H pagrindu sukurtą variklio projektą.

Pirmasis Jumo 211 prototipas Jumo gamykloje Desau mieste buvo surinktas 1935 m. pabaigoje, jo bandymai pradėti 1936 m. balandžio mėn. Kaip ir modelis 210H, jis buvo apverstos V formos, turėjo tris vožtuvus cilindrui, buvo komplektuojamas su mechanine tiesioginio degalų įpurškimo sistema, naudojanti alkūninio veleno varomus mažus stūmoklius. Aušinimo sistema – atviro ciklo, veikiančią atmosferos slėgiu. Ribota serijinė gamyba buvo pradėta 1937 m. balandžio mėn. Desau. Surinkus kiek daugiau nei 1 000 vnt., liepos mėn. gamyba pradėta ir Magdeburge. 

Junkers Jumo 211B/D variklis Bundesvero Liuftvafės muziejuje (vok. Luftwaffenmuseum der Bundeswehr)

Trijuose pirmuosiusoe modeliuose buvo montuojami fiksuoti dviejų greičių kompresoriaus darbo nustatymai, pritaikyti veikimui mažame ir dideliame aukštyje. Pirmasis orlaivis, varomas 211A, buvo pagamintas 1937 m. 1938 m. buvo pradėtas gaminti modernizuotas modelis 211B. Padidinus maksimalų apsukų skaičių iki 2400, galia išaugo iki 1200 AG (1184 AG). Vėlesni modeliai 211C ir 211D pirmiausia skyrėsi propelerio reduktoriaus perdavimo skaičiumi.

Konkuruojantis modelis DB 600 iš esmės buvo panašus, tačiau buvo gaminamas be tiesioginio įpurškimo sistemos. RLM pašreiškus nuomonę, kad visi būsimi varikliai turi būti komplektuojami su tokia įranga, Daimler 1937 m. pabaigoje pateikė modelį su įpurškimu – DB 601.

1940 m. variklis buvo iš esmės atnaujintas, pradėtas komplektuoti su slėgine aušinimo sistema. Kylant slėgiui kyla vandens virimo temperatūra, todėl variklis gali veikti aukštenėse temperatūrose. Tai, savo ruožtu, leidžia aušinimo skysčio pernešti daugiau energijos. Tia įgalina variklį dirbti didesniu galios režimu ir naudoti mažesnius radiatorius. Po patobulinimų nustačius, kad 211E be perkaitimo gali dirbti daug didesniu galios režimu, todėl variklis netrukus buvo modernizuotas iki naujo standarto 211F, į kurį buvo montuojamas sustiprintas alkūninis velenas ir efektyvesnis kompresorius. Veikdamas 2600 aps./min., 211F pasiekė 1340 AG (986 kW) galią, i jį sekęs 211J (211F su tarpiniu aušinimu) – 1420 AG (1044 kW).

V1 Amerika Bomber su keturiais sujungtais Jumo 211 varikliais.

Toliau vystant 211 modelių gamą, ji evoliucionavo į Jumo 213.

Prie to, kad Jumo 211 tapo pagrindiniu karinių bombonešių varikliu, nemaža dalimi prisidėjo faktas, jog „Junkers" taip pat gamino daugumą tuometinių bombonešių. Kita priežastis – mažesnis „Daimler“ variklių svoris, kas teikė pranašumą jų naudojimui naikintuvuose. Atitinkamai „Jumo“ buvo priskirti bombonešiams.

Viso buvo pagaminti 68 248 vnt. 211 serijos variklių, įskaitant 1 046 prototipus ir eksperimentinius variantus. 1942 m. rudenį gamybos apimtys pasiekė 1700 variklių per mėnesį. Nuo 1937 m. iki 1944 m. vidurio varikliai buvo surenkami gamyklose Magdeburge, Kėtene, Leipcige, Štetine ir Strasburge.

Gamyba pagal metus, vnt.:

1938 m.	1939 m.	1940 m.	1941 m.	1942 m.	1943 m.	1944 m.	Viso:
962	2800	10 000	14 400	16 500	16 770	6816	68 248

Gamyba pagal gamyklas, vnt.:

	iki 1942 m. gruodžio 31 d.	1943 m.	1944 m. (gamybos pabaiga)	Viso:
Desau	1086	-	-	1086
Kėtenas	16 127	4710	74 (vasaris)	20 911
Magdeburgas	12 544	6835	4888 (rugpjūtis)	24 267
Leipcigas	10 191	5102	1739 (rugpjūtis)	17 032
Štetinas	4714	-	-	4714
Stasburgas	-	123	115 (vasaris)	238
Viso:	44 662	16 770	6816	68 248

Jumo 211 pakeitė Jumo 213.

Variklio kaina gamybos proceso eigoje mažėjo: vidutiniškai 1937 m. vienas vienetas kainavo 77 903 , 1938 m. – 48 600 RM, 1939 m. – 38 000 RM.

Jumo 211 buvo pirmasis vokiškas aviacijos variklis, naudotas „Kraftei“ variklių moduliams – tokie iš keleto variklių surinkti „Kraftei" agregatai buvo naudojami generuoti didelias galias, reikalingas varyti tokius orlaivius kaip 1942 m. gruodžio mėn. pradėtas kurti .

Variantai

Junkers Jumo 211 J, Suomijos centrinis aviacijos muziejus

Galios ir apsukų skaičiai nurodyti kilimo režime jūros lygyje.

Variklio modelis	Galia		Esant aps./min
	AG	kW
A (ankstyvasis)	986	736	2 200
A (vėlyvasis)	1 085	809	2 300
B, C, D, H, G	1 184	883	2 400
F, L, M, R	1 322	986	2 600
J	1 401	1 044	2 600
N	1 430	1 067	2700
P	1 479	1 103	2700

Naudojimas

Jumo 211 buvo montuojama į šiuos lėktuvus:

• Avia S-199
•  – vienmotoris bandomasis lėktuvas
• Heinkel He 111E, H ir Z
•  – Jumo 211 bandymo stendas
• Junkers Ju 87
• (tik prototipe V1, vėliau pakeisti keturiais )
• (tik bandymams)
• (Rumunijoje gaminti variantai)

Specifikacijos (Jumo 211Ba / 211Da)

Jumo 211F

Bendrosios characteristikos

• Tipas: 12 cilindrų V formos (60 laipsnių) apverstas skysčiu aušinamas vidaus degimo variklis su kompresoriumi
• Cilindro skersmuo: 150 mm
• : 165 mm
• : 34,97 l
• Ilgis: 1745 mm
• Plotis: 804 mm
• Aukštis: 1059 mm
• Sausas svoris: 640 kg be priedų

Komponentai

• : viršutinis, kumštelinis, 3 vožtuvai cilindrui (du įsiurbimo ir vienas išmetimo)
• Kompresorius: dviejų greičių centrifugos tipo kompresorius su automatiniu valdymu

• 211Ba: 7,82:1
• 211Da: 11,375:1

• Matinimo sistema: tiesioginis įpurškimas
• Kuras: 87 oktanų benzinas
• Tepimo sistema: slėginė, 4-6 atmosferų (4,1–6,1 baro)
• Aušinimo sistema: aušinamas skysčiu, šilumnešis – etilenglikolis

Galios duomenys

• Galia:

• 1200 AG (882,6 kW) esant 2400 aps./min. (1 min.) jūros lygyje
• 1020 AG (750,2 kW) esant 2400 aps./min. (5 min.) jūros lygyje
• 950 AG (699 kW) esant 2300 aps./min. (30 min.) jūros lygyje
• 800 AG (588 kW) esant 2100 aps./min. (maks. ilgalaikė) jūros lygyje
• 660 AG (485 kW) esant 2300 aps./min. (kreiserinis) jūros lygyje
• 1025 AG (754 kW) esant 2,200 aps./min. 1710 m aukštyje naudojant mažos galios kompresoriaus režimą
• 975 AG (717 kW) esant 2,200 aps./min. 4200 m aukštyje naudojant didelės galios kompresoriaus režimą

• : 34,35 AG/l (25,26 kW/l)
• : 6,5:1
• Specifinės kuro sąnaudos: 0,214 kg/AG*h (0,291 kg/kWh) maksimalios nuolatinės galios režime
• Tepalo sąnaudos: 0,010–0,015 kg/AGh (0,014–0,020 kg/kWh)
• Specifinė galia: 1,894 AG/kg (1,393 kW/kg)
• Reduktorious: krumpliaratinis

• 211Ba 0,595:1
• 211Da 0,645:1

• Vidutinis efektyvusis slėgis: 12,87 atmosferos (13,04 baro; 189,1 psi)

Taip pat žr.

Panašūs varikliai

• Daimler-Benz DB 601

Šaltiniai

• Bingham, Victor (1998). Major Piston Aero Engines of World War II. Airlife Publishing. ISBN .
• Christopher, John (2013). The Race for Hitler's X-Planes: Britain's 1945 Mission to Capture Secret Luftwaffe Technology. History Press. ISBN .
• Gunston, Bill (2006). World Encyclopedia of Aero Engines: From the Pioneers to the Present Day (5th leid.). Sutton. ISBN .
• Kay, Antony. Junkers Aircraft & Engines 1913–1945. Putnam Aeronautical Books. ISBN .

Išnašos

1. Christopher, p. 78
2. Kay, pp. 271–272