Julianas Januševskis

Julianas Januševskis lenk. Julian Januszewski
Hilario Raduškevičiaus rūmai, dab. Lietuvos architektų sąjunga
Gimė	1857 m. lapkričio 18 d.
Mirė	apie 1914 m. (~57 metai) Vilniuje
Veikla	civilinės statybos lenkų kilmės inžinierius bei istorizmo krypties Lietuvos architektas.
Alma mater	1884 m. Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutas
Vikiteka	Julianas Januševskis

Julianas Januševskis (lenk. Julian Januszewski, 1857 m. lapkričio 18 d. – apie 1914 m. Vilniuje) – civilinės statybos lenkų kilmės inžinierius bei istorizmo krypties Lietuvos architektas.

A. Sniadeckio namas, dab. Vilniaus centrinis paštas

Biografija

1876–1884 m. studijavo Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institute. 1884 m. įkūręs Technikos kontorą vertėsi privačia architekto praktika Vilniuje, dirbo Varšuvos geležinkelio inžinieriumi kontrolieriumi, nuo 1888 m. Vilniaus miesto sanitarijos komisijoje. 1890–1898 m. Vilniaus miesto inžinierius, jam vadovaujant įrengti , Aušros vartų vandentiekio šaka, sutvirtinta Neries krantinė ir kt. 1902–1906 m. Kauno miesto inžinierius. 1905–1909 m. narys, rūpinosi amatininkų kūrybos organizavimu.

Svarbiausi jo projektuoti statiniai, visi Vilniuje:

• Justino Konopackio namas, vėliau Vilniaus senoji gaisrinė T. Kosciuškos g. 34, 1885 m.;
• Italų renesanso formų A. Sniadeckio namas Gedimino prospekte 7, dab. Vilniaus apskrities centrinis paštas, 1886 m.;
• Rezidencija Žygimantų g. 4, 1886 m.;
• Justino Konopackio rezidencija, vadinama „Kiniška vila“ T. Kosciuškos g. 30, dab. Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institutas, 1888 m.;
• Neogotikinės koplyčios bokštas Rasų kapinėse, 1888 m.;
• Neogotikiniai Hilario Raduškevičiaus rūmai Kalvarijų g. 1/2, 1894 m., dab. Architektų sąjungos būstinė;
• Nuosavas J. Januševskio gyvenamasis namas Vilniaus g. 21, 1898 m.;
• Vilniaus karo apygardos teismo rūmai Gedimino prospekte, neišliko .

Išnašos

1. Nijolė Lukšionyte-Tolvaišienė. Julianas Januševskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 530 psl.

Šaltiniai

• Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius, VDA l-kla, p. 101–102 2000 m.