Jorkai

Jorkai (angl. York, House of York) – Anglijos karališkoji giminė, giminės atšaka.

Jorkų rožė

Istorija

Dinastijos pradininku laikomas karaliaus Eduardo III (1327-1377 m.) penktasis sūnus , kuriam 1385 m. buvo suteiktas Jorko kunigaikščio titulas. Edmundo sūnaus Eduardo sūnėnas , kurio motina buvo Eduardo III antrojo sūnaus Lionelio įpėdinė, pirmasis iš Jorkų pareiškė pretenzijas į sostą. Tam pritarė Parlamentas, neprieštaravo tuomet valdęs psichikos liga sergantis karalius iš kitos Plantagenetų giminės atšakos Lankasterių giminės, bet pasipriešino karalienė , norėjusi, kad karaliumi taptų jos sūnus Eduardas. Kilo Baltosios ir Raudonosios rožių karas (1455–1485 m.), taip pavadintas pagal Jorkų herbe buvusią baltą, o Lankasterių – raudoną rožes. Ričardas Jorkietis pasiskelbė lordu protektoriumi ir sosto įpėdiniu, bet 1460 m. žuvo Vakefildo mūšyje.

Anglijos karaliai

Pirmuoju Jorkų dinastijos karaliumi tapo Ričardo Jorkiečio sūnus Eduardas IV, kuris 1461 m. nuvertė Henriką VI. Iki 1471 m. iškiliausi Lankasteriai žuvo, jų svarbiausi patarėjai nuėjo tarnauti Eduardui IV. 1483 m. mirus Eduardui IV sostą paveldėjo jo mažametis sūnus . Regentu paskirtas Eduardo IV jaunesnysis brolis Ričardas netrukus jaunąjį karalių ir jaunesnįjį jo brolį įkalino, o vėliau, manoma, nužudė Londono ir 1483 m. birželio pasiskelbė karaliumi Ričardu III. Sosto uzurpavimas Jorkų dinastiją pražudė. Tokio žingsnio nepripažinę Eduardo IV dvariškiai sutiko karaliumi pripažinti Lankasterių kandidatą erlą Henriką Tiudorą, jei jis ves Eduardo IV dukterį Elžbietą. 1485 m. rugpjūčio mėn. su Lankasteriais Ričardas III žuvo. Sostas atiteko Henrikui Tiudorui.

Tarp paskutinių Jorkų pažymėtini Ričardo III įpėdiniai kunigaikštystis Edmundas Polis ir Devono erlas Henris Kurtenė (vadinamieji Baltieji Jorkai), kuriuos įsakė suimti ir nužudyti paranojiškai įtarus karalius Henrikas VIII.

Prieš tai: Lankasteriai

Anglijos karalystės karalius 1461-1485

Po to:

Šaltiniai

1. Jorkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 732 psl.