Jonė Deveikė

Jonė Deveikė
Gimė	1907 m. vasario 20 d. Raguva
Mirė	1965 m. vasario 26 d. (58 metai) Paryžius
Tėvas	Kazys Deveikis
Motina	Teofilė Žulytė–Deveikienė
Sutuoktinis (-ė)	Jonas Navakas
Sritis	teisės istorija
Alma mater	Lietuvos universitetas
Žinomas (-a) už	Lietuvos Statutų tyrimai

Jonė Deveikė-Deveikytė-Navakienė (1907 m. vasario 20 d. Raguvoje – 1965 m. vasario 26 d. Paryžiuje) – Lietuvos teisės istorikė.

Biografija

Tėvai mokė namuose. Karo metais Irkutske pradėjo lankyti gimnaziją. 1919 m. grįžusi iš Rusijos, gyveno pas tėvus (Deveikių name), lankė Ukmergės gimnaziją, kurią baigusi 1924 m. įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Nuo 1928 m. lygiagrečiai studijavo Teisių fakulteto Teisių skyriuje. 1932 m. baigė abu fakultetus. Humanitarinių mokslų fakultete parašė diplominį darbą iš visuotinės istorijos (vadovas prof. Levas Karsavinas) – „Napoleono imperijos atsiradimas“, Teisių fakultete – iš Lietuvos teisės istorijos („Kauno miestas ir jo savivalda XVII amžiuje“).

1932 m. rudenį išvyko į Paryžių, kur lankė École des Chartes. Užsienio reikalų ministerijos archyve rinko medžiagą tema „Lietuvos santykiai su Habsburgais ir Prancūzija, Sobieskiui viešpataujant (XVII a.)“. Po metų grįžo į Lietuvą, ištekėjo už tuometinio Klaipėdos krašto gubernatoriaus (1933–1935) Jono Navako, kuriam Prancūzijoje buvo suteiktas teisių daktaro laipsnis.

Prahos profesoriaus I. Lappo patariama ir prižiūrima pradėjo domėtis Lietuvos konstitucine teise, tyrė bajorų privilegijas ir kitus aktus. I. Lappo patariama, nusprendė siekti daktaro laipsnio Paryžiuje, todėl 1938 m. kovo mėnesį įsirašė į Teisės fakultetą. 1938 m. profesoriui M. Olivier-Martin Paryžiuje įteikė darbą disertacijai „Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės konstitucija“. Dėl II pasaulinio karo laikinai sustabdė mokslinius tyrimus.

1941 m. rudenį ėmė dėstyti Lietuvos istoriją Kauno mokytojų seminarijoje (iki 1944 m. birželio mėn.), Kaune užsiėmė advokatės praktika.

Gavusi Paryžiaus Centre National de la Recherche Scientifique mokslinio bendradarbio (chercheur) stipendiją, 1953–1959 m. tyrė trijų leidimų (1529, 1566 ir 1588 m.) Lietuvos Statutus, vertė, aiškino 1649 metų sąvadą.

Šaltiniai

• „Aidai“ (biografija)