Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Jonas Pacas | |
|---|---|
| Pacai | |
 | |
| Gozdava (herbas) | |
| Gimė | 1550 m. |
| Mirė | 1610 m. (~60 metų) |
| Tėvas | Dominykas Mikalojus Pacas |
| Motina | Ana Andrejevna Lozaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Kristina Nauševičiūtė, Sofija Andrejevna Višnioveckaitė |
| Vaikai | Kristupas, Aleksndras, Avrelianas, Jonas Kazimieras , Povilas, Feliksas , Ana |
 | Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
Jonas Dominykas Pacas (apie 1550–1610) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis taurininkas (1580–1589), Vilniaus tijūnas (1589–1600), Minsko vaivada (1600–1610), Kameneco ir Daugelišų seniūnas.
Biografija
Lietuvos magnatų Pacų giminės atstovas, herbo „Gozdawa“ savininkas. Smolensko kašteliono Dominyko Mikalojaus Paco (? – 1579) ir Anos Andrejevnos Lozaitės vyresnysis sūnus. Jaunesnysis brolis – Bresto pakamaris Mikalojus Dominykas Pacas (? – 1595).
1580 metais Jonas Pacas gavo Lietuvos didžiojo taurininko pareigybę. 1587 metų seime pasiūlė išrinkti į ATR karaliaus postą Maskvos carą Fiodorą Jonovičių. 1588 Lenkijos karalius Zigmantas Vaza leido jam išpirkti Kameneco seniūniją iš Bresto vaivados Gavrilo Gornostajaus. Tais pačiais metais pardavė Kuno miestelį prie Nesvyžiaus kunigaikščiui Mikalojusi Kristupui Radvilai Našlaitėliui už 12 000 kapų grašių.
1589 metų balandį Jonas Pacas gavo didžiojo tijūno titulą, o 1600 metų kovą buvo paskirtas Minsko vaivada. 1592 metais Jonas Pacas buvo išrinktas seimo maršalka.
Iš pradžių išpažino kalvinizmą, 1600 metais perėjo į Romos katalikų tikėjimą.
Jonas Pacas nupirko Čartorisko miestą Voluinėje iš kunigaikščio Jurgio Čartoriskio, kuris gavo teisę gyventi Čartorisko pilyje septynerius metus. Tačiau Jonas Pacas tuo buvo nepatenkintas ir pats apsigyveno pilyje. Atsakydamas Jurgis Čartoriskis 1602 metų gruodžio 5 dieną su savo žmonėmis ir draugais Benediktu Gulevičiumi ir Braclavo kaštelionu Mykolu Semaška užpuolė Čartoriską ir sumušė Paco žmones, o jį patį sužeidė. Jonas Pacas užpuolikus padavė į karališkąjį teismą, bet 1603 metais jie susitaikė, padedant Vilniaus vaivadai, kunigaikščiui Kristupui Radvilai ir Voluinės vaivadai Alekasndrui Ostrogiškiui. Jurgis Čartoriskis atsisakė laisvo pragyvenimo Čartoriske ir pardavė jį už 400 000 auksinų, o Jonas Pacas savo ruožtu įtraukė pilį ir Muravico miestelį į Voluinės vaivadiją.
Šeima
Buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona tapo Kristina Nauševičiūtė, Smolensko kašteliono Komajevskio duktė, santuokoje su kuria vaikų neturėjo. Antrą kartą vedė Sofiją Andrejevną Višnioveckaitę (1569–1619), Voluinės vaivados, kunigaikščio Andrejaus Ivanovičiaus Višnioveckio (apie 1528–1584) ir Efimijos Jurjevnos Veržbickos (1539–1589) dukterį. Vaikai:
- Kristupas (mirė jaunystėje)
- Aleksndras (m. po 1634)
- Avrelianas, tapo vienuoliu Antonijaus vardu
- Jonas Kazimieras (m. 1653), Lietuvo didysis raštininkas (1639)
- Povilas (mirė jaunystėje)
- Feliksas (mirė jaunystėje)
- Ana, 1-mas vyras Polocko kaštelionas Mikalojus Boguslavas Zenovičius (m. 1621), 2-ras vyras Pojurio tijūnas Kristupas Krišpinas-Kiršenšteinas
Po Jono Paco mirties jo našlė Sofija Višniovecka antrą kartą ištekėjo už Smolensko kašteliono Kristupo Vaclovo Šemetos.
Literatūra
- Wolff J. Pacowie: materyjały historyczno-genealogiczne. – Petersburg, 1885.
- Wolff J. Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego: 1385–1795. – Kraków, 1885.
Nuorodos
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Bogdanas Sapiega |  1600–1610 | Po to: Jonas Abramavičius |
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris