Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius

Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius
Grifas su kardu (herbas)
Gimė	1738 m. gruodžio 14 d. Gdanskas
Mirė	1781 m. vasario 2 d. (42 metai) Černobilis
Tėvas	Adomas Tadas Chodkevičius
Motina	Rozalija Ieva Čapskytė-Hutenaitė
Sutuoktinis (-ė)	Marija Liudvika Ževuskaitė
Vaikai	Vaclovas Chodkevičius, Rozalija Chodkevičiūtė-Liubomirska, Aleksandras Pranciškus Chodkevičius, Juozapas Chodkevičius, Elžbieta Chodkevičiūtė-Radvilienė, Ksaveras Chodkevičius
Pareigos	Žemaičių seniūnas, nuo 1765 m.
Žymūs apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas, 1764 m. Baltojo erelio ordinas, 1774 m.

Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius (1738 m. gruodžio 14 d. Gdanske – 1781 m. vasario 2 d. Černobylyje, Abiejų Tautų Respublika) – Adomo Tado sūnus, Grifo su kalaviju herbo rusėnų kilmės LDK didikas, Šklovo ir Naujosios Myšos grafas, Žemaičių seniūnas (nuo 1765 m.), Veliuonos seniūnas.

Biografija

Jono Mikalojaus Ksavero Chodkevičiaus žmona Liudvika Chodkevič

Gimė Brastos vaivados Adomo Tado Chodkevičiaus ir Rozalijos Ievos Čapskytės-Hutenaitės Chodkevičienės šeimoje. Mokėsi Vilniaus akademijoje, kurią baigęs 1757 m. paskirtas Lenkijos karalystės pulkininku. Septynmečiame kare 1758–1759 m. kovojo Prancūzijos pusėje. 1764 m. išrinktas į konvokacinį seimą, kuris rengė naujo Lenkijos karaliaus rinkimus. Palaikė Rusijos imperijos statitinio Stanislovo Augusto Poniatovskio kandidatūrą, pasirašė jo išrinkimo Lenkijos karaliumi aktą.

Nuo 1764 m. gruodžio 31 d. generolas adjutantas, nuo 1765 m. rugpjūčio 19 d. Žemaičių maršalka, nuo 1765 m. spalio 2 d. – Žemaičių seniūnas.

Baro konfederacijos metu užėmė dviprasmišką poziciją. Viešai apgailestavo, kad gimtąją šalį pavergė svetimšaliai, tačiau tai netrukdė jam remti Prūsijos ir Rusijos karvedžių, kurių kariuomenės saugojo jo valdas. 1778 m. tapo Rusijos imperijos kariuomenės generolu leitenantu.

1765 m. apdovanotas Šv. Stanislovo, 1774 m. gegužės 9 d. – Baltojo erelio ordinais.

Palaidotas Supraslės bazilijonų vienuolyne.

Šeima

1766 m. sausio 1 d. Podhorcuose (Lvovo sritis) vedė Mariją Liudviką Ževuskaitę (lenk. Maria Ludwika Rzewuska, 1744 m. – 1816 m. vasario 6 d. Černobilyje) Vaclovo Petro Rževuskio dukterį.

Vaikai:

• Vaclovas Chodkevičius (1767–1784), mirė Černobilyje, palaidotas Supraslėje
• Rozalija Chodkevičiūtė (1768–1794), kunigaikščio, Kijevo kašteliono, Prancūzijos generolo majoro Aleksandro Liubomirskio (m. 1808 m.) žmona
• Aleksandras Pranciškus Chodkevičius (1776–1803), Lenkijos karalystės generolas, senatorius, poetas, mokslininkas
• Juozapas Chodkevičius (XVIII a.), mirė kūdikystėje
• Elžbieta Chodkevičiūtė (m. po 1808 m.), kompozitoriaus, Lietuvos didžiojo pakamario, Vilniaus kašteliono, kunigaikščio Motiejaus Radvilos (1749–1800) žmona
• Ksaveras Chodkevičius (XVIII a.), mirė kūdikystėje, palaidotas Černobylyje

Nuorodos