Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jonas Gninskis


Herbas „Trach“

Gimė	1625 m.
Mirė	1685 m. (~60 metų)
Tėvas	Stanislovas iš Gnino
Sutuoktinis (-ė)	Dorota Jaskulska
Vaikai	Jonas Kristupas

Jonas Gninskis (lenk. Jan Gniński, apie 1625–1685) – stambus Lenkijos valstybinis veikėjas, diplomatas ir memuaristas. Pamario pakamaris (1659), Karūnos dvaro paiždininkis (1665–1668), Kulmo (1668–1680) ir Malborko vaivada (1680–1681), Karūnos pakancleris (1681–1685), Gniezno (1647), Nakelsko (1660), Kovalevsko, Radzyno, Grodecko ir Knišino seniūnas.

Biografija

Lenkijos bajorų Gninskių giminės atstovas, herbo „Trach“ savininkas. Stanislovo iš Gnino sūnus. Jaunystėje buvo Krokuvos vaivados Stanislovo Liubomirskio rūmuose. 1645 m. Jonas Gninskis dalyvavo Lenkijos pasiuntinybėje į Paryžių. 1647 m. gavo valdyti Gniezno seniūniją Didžiojoje Lenkijoje. 1657 m. lapkritį ir gruodį vadovavo pasiuntinybei į Daniją, ragino Danijos monarchą imtis karinių veiksmų prieš švedus.

Švedijos tvano (1655–1660 m.) dalyvis. Daug kartų (1646, 1647, 1650, 1652, 1653–1654, 1658, 1659, 1662 ir 1664 m.) buvo renkamas pasiuntiniu () į seimus. Du kartus buvo renkamas seimo maršalka (pirmininku) (1659 ir 1665 m.), tris kartus buvo Karūnos tribunolo maršalka (1658, 1662 ir 1673 m.).

1659 m. Jonas Gninskis gavo Pamario pakamario pareigybę ir buvo išrinktas komisaru derybose su Švedija Olivoje. 1660 m. gavo valdyti Nakelsko seniūniją. Būdamas ištikimas Lenkijos karalienės Marijos Liudvikos Gonzagos (Jono Kazimiero Vazos žmonos) politikos šalininkas, buvo mažosios kanceliarijos (1661) ir didžiosios kanceliarijos regentas (1664), taip pat pirmuoju karaliaus sekretoriumi. Vaidino svarbų vaidmenį karaliaus rūmuose.

1664/1665 metų seime Jonas Gninskis rūmų partijos vardu pasisakė prieš Karūnos lauko etmoną, kunigaikštį Jurgį Sebastijoną Liubomirskį, ir buvo paskirtas Karūnos dvaro paiždininkiu. 1667 metais vadovavo Lenkijos pasiuntinybei į Švediją, Daniją ir Vokietijos kunigaikštystes, prašant karinės pagalbos prieš Osmanų imperiją. 1668 metais gavo Kulmo vaivados pareigybę, kurią užėmė iki 1680 metų.

Elekciniame seime 1670 metais buvo paskirtas pasiuntiniu ir pirmuoju komisaru derybose su Rusijos valstybe, Rusijos-Lenkijos paliaubos buvo pasirašytos 1671 metais. 1673 metais Jonas Gninskis dalyvavo sutriuškinant turkų-totorių armiją Chotnės mūšyje. 1674 metais, po Jono Sobieskio išrinkimo į karaliaus sostą, tapo vienu vienu iš jo pagalbininkų ir vykdė kanclerio funkcijas. 1677–1678 metais Jonas Gninskis vadovavo Lenkijos delegacijai į Stambulą ir pasiekė Žuravensko sutarties ratifikacijos. 1680 metais Jonas Gninskis gavo Malborko vaivados pareigybę, o 1681 metais buvo paskirtas Karūnos didžiuoju pakancleriu. 1683 metais vadovaujant Lenkijos karaliui Jonui Sobieskiui dalyvavo Vienos mūšyje ir dviejuose Parkanų mūšiuose.

Sūnus – Černigovo, Braclavo ir Pamario vaivada Jonas (1647–1703).

Literatūra

Bibliografia Literatury Polskiej – Nowy Korbut, t. 2 Piśmiennictwo Staropolskie, Państwowy Instytut Wydawniczy, Warszawa 1964, s. 200–201