Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jonas Frederikas Sapiega (1618–1664)

Sapiegos

Herbas „Lis“

Gimė	1618 m.
Mirė	1664 m. birželio 3 d. (~46 metai)
Tėvas	Vladimiras Frederikas Sapiega
Motina	Ieva Skaževska
Sutuoktinis (-ė)	Konstancija Gerbut
Vaikai	Mikalojus Leonas Sapiega, Kazimieras Vladislovas Sapiega, Povilas Pranciškus Sapiega, Liudvika Konstancija Sapiegaitė

Jonas Frederikas Sapiega (1618 m. – 1664 m. birželio 3 d.) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Karūnos lauko raštininkas (1653–1664), Slanimo, Ovorisko ir Čerkasų seniūnas. ATR karų su Ukrainos kazokais, Rusija (1654–1667) ir Švedija (1655–1660) dalyvis.

Biografija

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Vladimiro Frederiko Sapiegos (m. 1626) ir Ievos Skaževskos (m. iki 1642 m.) vyresnysis sūnus. Jaunesnieji broliai – Lietuvos didysis stovyklininkas Tomas Kazimieras, Vilniaus vyskupas Aleksandras Kazimieras Sapiega ir Lietuvos didysis raikytojas Kristupas Pranciškus Sapiega.

Mokėsi Lucko jėzuitų kolegiume, 1635 metais įstojo į Krokuvos universitetą, po to kartu su broliu Tomu Kazimieru išvažiavo į Italiją, kur mokėsi Bolonijos ir Padujos universitetuose.

1630-ų metų pabaigoje ir 1644–1645 metais Jonas Frederikas Sapiega tarnavo , tame tarpe vadovaujant . Apie 1647 metus grįžo į tėvynę.

1648 metais dalyvavo nesėkmingame Geltonųjų Vandenų mūšyje su sukilusiais kazokais, kur po Stepono Potockio sužeidimo perėmė į save Lenkijos korpuso vadovavimui. Po mūšio pralaimėjimo pateko į totorių nelaisvę, iš kurios buvo išlaisvintas 1650 metų pavasarį.

1653 metais Jonas Frederikas Sapiega gavo Karūnos lauko raštininko pareigybę. Tų pačių metų gegužę dalyvavo karinėse operacijose prieš Krymo totorių būrius, buvo paimtas į nelaisvę 1654 metų vasarį. 1654 metų gruodį buvo išlaisvintas iš totorių nelaisvės ir grįžo namo.

1655 metais Jonas Frederikas Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą, po to 1655 m. rugsėjo 20 d. dalyvavo mūšyje su rusų-kazokų armija. 1655 m. spalio 16 d. perėjo į Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo tarnybą, kuris aukštai vertino jo karinius sugebėjimus. Buvo vienas iš Švedijos karaliaus šalininkų. 1655 metų lapkritį buvo išsiųstas į Lietuvos stovyklą prie Bresto, kad įtikintų pareiti Lietuvos įgulas į Švedijos tarnybą. 1655 metų gruodį suformavo dvi kazokų įgulas.

1656 metų vasarį-kovą Jonas Frederikas Sapiega, būdamas Lenkijos raitelių įgulų vyriausiu vadu, kovėsi Karolio X pusėje, dalyvavo Švedijos karaliaus karinėse operacijose prieš Stepono Černeckio partizanų būrius. 1656 vasarį dalyvavo Stepono Černeckio Švedijos armijos sutriuškinime prie Golubovo. Vasario pabaigoje Švedijos karaliaus buvo išsiųstas pasiuntiniu pas Joną Zamoiskį, kad įtikintų atiduoti Karoliui X Zamostės tvirtovę. 1656 metų kovo 28 d. Karūnos lauko raštininkas Jonas Frederikas Sapiega spaudžiant savo pavaldiniams paliko Švedijos tarnybą. Toliau tarnavo Stepono Černeckio divizijoje ir dalyvavo daugelyje karinių kampanijų, tame tarpe Varšuvos mūšyje (1656), Lietuvos-Lenkijos žygyje prieš Transilvanijos kunigaikštį Rakoci Djerdią (1657) ir Švedijos garnizonų blokadoje Prūsijoje (1658–1659).

1659 metų pradžioje Jonas Frederikas Sapiega pradėjo tarnauti divizijoje vadovaujant Karūnos didžiajam etmonui Stanslovui Raverai Potockiui. 1659 metų pavasarį kartu su Jonu Sobieskiu užsiėmė Lvovo tvirtinimo statybomis, 1660 metais su rusų-kazokų armija dalyvavo mūšiuose prie Liubaro (1660 m. rugsėjo 16–26 d.), Čiudvovo mūšyje (1660 m. rugsėjo 27–lapkričio 4 d.) ir Slobodiščės mūšyje (1660 m. spalio 7–8 d.).

Buvo proprancūziškos partijos šalininku, nuo 1663 metų nuo Liudviko XVI dvaro gavo pensiją 3 tūkstančio frankų dydžio.

1663 metų pabaigoje turėjo gauti Lietuvos lauko etmono pareigybę, bet dėl sveikatos pablogėjimo atsisakė tos pareigybės.

Mirė 1664 m. birželio 3 d.

Šeima ir vaikai

1642 metais vedė Konstanciją Gerbut, nuo santuokos su kuria turėjo tris sūnus ir dukterį:

Mikalojus Leonas Sapiega (1644–1685), Karaliaus rotmistras (1670), Voluinės kaštelionas (1680–1683), Braclavo vaivada (1683–1685), Ovrucko seniūnas
Kazimieras Vladislovas Sapiega (1650–1703), Lietuvos pastalininkis (1685), Lietuvos didysis stalininkas (1686), Lietuvos dvaro paiždininkis (1686), Trakų kaštelionas (1689), Trakų vaivada (1697)
Povilas Pranciškus Sapiega (1656–1715), Lietuvos armijos pulkininkas (1683), Kodenio probstas (1688), Baršuvos kanauninkas, Lietuvos didysis sekretorius (dvasinis) (1704), Žemaitijos vyskupas (1715)
Liudvika Konstancija Sapiegaitė