John Tavener

John Tavener
Džonas Taveneras (2005 m.)
Biografija
Pilnas vardas	John Kenneth Tavener
Gimė	1944 m. sausio 28 d. Vemblis, Londonas
Kilmė	Jungtinė Karalystė
Mirė	2013 m. lapkričio 12 d. (69 metai) , Dorsetas
Žanrai	minimalizmas,
Veikla	kompozitorius
Aktyvumo metai	1968–2012

Seras Džonas Kenetas Taveneras (angl. Sir John Kenneth Tavener, 1944 m. sausio 28 d. – 2013 m. lapkričio 12 d.) – britų kompozitorius, žinomas dėl itin gausios kūrybos religine tematika (The Protecting Veil, Song for Athene, The Lamb ir kt.).

Džonas Taveneras išgarsėjo sukūręs kantatą „Banginis“ (The Whale), kuri buvo atlikta 1968 m. Tada jaunasis kompozitorius pavadintas „metų muzikiniu atradimu“ („The Guardian“) bei „vienu iš geriausių savo kartos kūrėjų“ („The Times“). Per visą savo karjerą jis tapo vienu žinomiausių bei populiariausių savo kartos kompozitorių: violončelininko įrašytas kūrinys „Apsauganti skraistė“ (The Protecting Veil) tapo bestseleriu, „Atėnės daina“ (Song for Athene) skambėjo per Princesės Dianos laidotuves, o Paolo Sorentino filmo „“ garso takelis praturtintas Tavernero kūriniu „Avinėlis“ (The Lamb). 1977 m. kompozitorius atsivertė į stačiatikybę, sėmėsi įkvėpimo ortodoksinėje muzikos ir mistikos tradicijoje. 2000 m. Dž. Tavenerui buvo suteiktas sero vardas už muzikinius nuopelnus, kompozitorius laimėjo Ivor Novello apdovanojimą.

Biografija

Nuo pat vaikystės Džonas Taveneras buvo apsuptas muzikos: jo tėvas vargonavo Šv. Andriejaus presbiterijonų bažnyčioje . Būdamas 12-os metų Dž. Taveneras išgirdo W.A. Mozarto „Užburtąją fleitą“, ši opera tapo vienu jo mylimiausių kūrinių; netrukus jis išgirdo ir naujausią I. Stravinskio kompoziciją „Canticum Sacrum“, kuri, anot Tavenero, „jį pažadinusi ir pastūmėjusi tapti kompozitoriumi“.

1961–1975 m. jis dirbo ir choro vadovu Šv. Jono presbiterijonų bažnyčioje (dab. Šv. Morkaus koptų bažnyčia) Kensingtone. Dž. Taveneras muzikos mokėsi Highgate mokykloje (Highgate School), ten pradėjo kurti muziką ir koncertavo kaip . Nuo 1962 m. jis studijavo , atsisakydamas atlikėjo pianisto karjeros ir atsidėdamas kompozicijai.

1968 m. Džonas Taveneras išgarsėjo sukūręs kantatą „Banginis“ (The Whale), kurios premjera įvyko debiutiniame kamerinio orkestro London Sinfonietta koncerte.

1974 m. vedė graikę šokėją Victoria Maragopoulou, tačiau santuoka truko vos aštuonis mėnesius.

1977 m. perėjo į Rusijos ortodoksų (stačiatikių) bažnyčią; jos mokymas, liturginės tradicijos tapo svarbiausiu inspiracijos šaltiniu. Pirmasis kūrinys, tiesiogiai susijęs su Ortodoksų bažnyčia – „Šv. Jono Auksaburnio liturgija“ (Liturgy of St John Chrysostom, 1977) anglų kalba.

Nuo atsivertimo iki gyvenimo pabaigos, Džonas Taveneras išliko atsidavęs krikščionis, tačiau tyrinėjo ir kitas religines (ypač hinduizmo, islamo) bei muzikines tradicijas. Viename interviu kompozitorius teigė: „Visa tai, ką sukūriau, yra griežta, kone asketiška, ortodoksiško tonalumo apribota muzika; reikia, bent jau muzikos atžvilgiu, tapti universalesniu, išmėginti kitus atspalvius, kitokią retoriką“.

1991 m. vedė Maryanna Schaefer, kartu su ja susilaukė trijų vaikų. Per visą gyvenimą Taveneras kentėjo nuo įvairių sveikatos problemų (patyrė keletą širdies smūgių bei operacijų), 1990 m. jam diagnozuotas , dėl kurio kompozitorius buvo išskirtinai aukštas ir liesas. Kompozitorius mirė 2013 m. lapkričio 12 d. savo namuose, būdamas 69 metų.

Kūrybos stilius

Visą gyvenimą Tavenerą kaip kompozitorių inspiravo įvairūs dvasiniai tekstai, vaizdiniai, išskirtinės asmenybės: studijuodamas kompoziciją jis patyrė sero Lennoxo Berkeley įtaką per suteiktą poeziją (J. Donne „Dieviškieji sonetai“, The Divine Sonnets), o jo mokytojas Davidas Lumsdaine’as atvėrė kelius šiuolaikinei kūrybai bei supažindino su moderniosios muzikos retorika. Ankstyvajai Tavenero muzikai įtakos turėjo I. Stravinskio muzika, ypač kompozicija „Canticum Sacrum“; taip pat O. Mesiano muzika – jo ekstazės, transo estetika. Vėlesniajai muzikai būdingas minimalizmas: tam tikras muzikos „retumas“, naudojami kraštutiniai registrai, būdingas tonalumas. Taveneras kompozitorių Arvo Piartą vadino „gimininga siela“ dėl panašių religinių įsitikinimų bei abiejų pamėgto muzikinio audinio skaidrumo. Abu kompozitoriai, taip pat Henrykas Goreckis, siejami su „mistinio minimalizmo“ atšaka: jų kūryba išsiskiria ne tik išraiškos priemonėmis (ilgai tęsiami garsai, pauzės, repetityvumas, tam tikras paprastumas), bet ir akivaizdžia krikščioniškos ar kitos religinės tradicijos įtaka.

Dar jam tebesant presbiterijonų bažnyčios nariu, jį išskirtinai domino šventųjų gyvenimai bei kūryba (Šv. Kryžiaus Jono poezija, vėliau, Šv. Teresės iš Lizjė gyvenimas). Stiliui įtakos turėjo pažinta Rusijos bei Graikijos kultūra. Perėjęs į stačiatikybę, ilgą laiką Taveneras ieškojo griežtai tradicinio, „teisingo“ skambesio, vėliau, susipažinęs bei pradėjęs bendradarbiauti su ortodoksų vienuole motinėle Thekla (ši tapo jo dvasine palydėtoja) kompozitorius pradėjo kurti laisvesnę, ortodoksų tradicijos inspiruotą, bet nebūtinai griežtai ortodoksinę muziką. Ilgą laiką įkvėpimo šaltiniu tapdavo šventieji paveikslai (ikonos), ypač tie, kurie vaizduoja Dievo motiną. Baigiantis amžiui kompozitorius pradėjo entuziastingai domėtis, pirmiausia, Indijos muzika, todėl „Lamentations & Praises“ (2001) laikomas paskutiniu grynai stačiatikybės įkvėptu kūriniu. Supratęs, jog visos religijos yra nepaprastu būdu tarpusavyje susijusios („Šydas tapo nežymus – nebėra jokio šydo („skraistės“)“), Taveneras pradėjo sėkmingai jungti skirtingų religinių tradicijų elementus.

Kūriniai

Džonas Taveneras buvo labai produktyvus kompozitorius, sukūręs apie 300 kompozicijų:

• Genesis (1962)
• Trys Džono Dono šventieji sonetai (1962; dainų ciklas)
• Kainas ir Abelis (1965; kantata)
• Banginis (The Whale) (1965–66; „dramatinė kantata“ solistams, kalbėtojui, mišriam chorui, vaikų chorui, orkestrui)
• In alium (1968)
• Keltiškas Requiem (1969; sopranui solo, mišriam chorui, vaikų chorui, ansambliui)
• In memoriam Igoriui Stravinskiui (1971)
• Ultimos ritos (1972)
• Thérèse (1973–76; opera)
• Dievo Motinos giesmė (1976)
• Šv. Jono Auksaburnio liturgija (1977)
• Romi siela (A Gentle Spirit) (1977; kamerinė opera)
• Palintropos (1978)
• Akhmatova: Requiem (1979–80)
• Trisagion (1981; varinių pučiamųjų ansambliui)
• Mandelion (1981; vargonams)
• Vėjyje šokančiam vaikui (1983)
• Šviesos ikona (1984; chorui, styginių trio)
• Avinėlis (The Lamb) (1984)
• Eis thanaton (1986; kantata)
• Padėkos Akatistas (1986–87)
• Apsauganti skraistė (The Protecting Veil) (1987; violončelei, styginiams)
• Higras (The Tyger) (1987)
• Prisikėlimas (Resurrection) (1989)
• Egipto Marija (Mary of Egypt) (1991; opera)
• Amžinas Mergelės Marijos miegas (1991)
• Atėnės daina (Song for Athene) (1993; mišriam chorui)
• Diodia (1997; orkestrui)
• Nuopuolis ir prisikėlimas (Fall and Resurrection) (2000)
• Raudos ir rarbinimai (Lamentations and Praises) (2001; 12 vyriškų balsų, styginių kvartetui, fleitai, bosiniam trombonui, mušamiesiems)
• Motina ir vaikelis (Mother and Child) (2002)
• Šventyklos šydas (The Veil of the Temple) (2003; sopranui, mi6riam chorui, berniukų chorui, ansambliui)
• Schuon Lieder (2003; dainų ciklas sopranui, ansambliui)
• Laila (2004; muzika šokiams; sopranui, tenorui, orkestrui)^[34]
• Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo iškilmė (Sollemnitas in Conceptione Immaculata Beatae Mariae Virginis) (2006; mišios)
• Nuostabūs vardai (The Beautiful Names) (2007)
• Requiem (2008; cello, soloists, chorus, orchestra)^[3]
• Ivano Ilijyičiaus mirtis (The Death of Ivan Ilyich) (2012; monodrama)

Taveneras Lietuvoje

• „Miros nešėja“ (The Myrrh-Bearer) atlikimas „Gaidos“ festivalyje’07 (2007 m. spalio 21 d.). Kauno valstybinis choras (vad. Petras Bingelis), solistas Arūnas Statkus (altas) festivalio bukletas 2016-02-05 iš Wayback Machine projekto.
• „Apsauganti skraistė“ (The Protecting Veil) atlikimas Filharmonijoje (2012 m. kovo 10 d.). Lietuvos kamerinis orkestras (dir. Robertas Šervenikas), solistė Kristine Blaumane (violončelė) 1 2016-02-01 iš Wayback Machine projekto.
• „Svyati“ chorui ir violončelei Klaipėdos Koncertų salėje (XXXIX festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“, 2014 m. balandžio 4 d.). Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vad. Tomas Ambrozaitis), solistas Mindaugas Bačkus (violončelė) 2Saulės Jonaitytės įspūdžiai („Kovo 11-osios liturgija“)

Šaltiniai

1. Meirion Bowen (2013-11-12) [1968-06-13]. „Two Tavener Works at the Queen Elizabeth Hall“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2013-11-12
2. Linn Records: „Carmina Celtica: Canty“
3. Ivan Moody. „Tavener, John“, Grove Music Online, Oxford Music Online, Oxford University Press. Nuoroda tikrinta 2013-11-12
4. Music Obituary: Sir John Tavener The Daily Telegraph. Nuoroda tikrinta 2013-11-12
5. Michael J. Stewart (2013-11-12). Sir John Tavener obituary, The Guardian [žr.: 2015.12.28]
6. Christian Composer, Inspired by 99 Allah’s Names, The New York Times [žr.: 2015.12.29]
7. Liz Todd Prince Charless favourite composer John Tavener fight life, . 2008-03-09 [žr.: 2015.12.28]
8. John Tavener: God be in my head, The Independent (2004-06-20) [žr.: 2015.12.29]
9. Early works John Tavener [žr.: 2015.12.29]
10. Michael White A Time for Reflection. BBC Music Magazine, Vol. 22 No. 2 (December 2013): p. 29
11. Icons in sound John Tavener [žr.: 2015.12.28]
12. The Veils John Tavener [žr.: 2015.12.29]
13. Late works John Tavener [žr.: 2015.12.29]
14. Ivan Hewett John Tavener five top pieces (2013-11-13) [žr.: 2015.12.29]
15. Sir John Tavener: Tributes paid to composer (2013-11-13) [žr.: 2015.12.29]

Nuorodos

• Oficialus Džono Tavenero tinklalapis (anglų k.)
• Cummings, Robert (2008) John Tavener Artist Biography Allmusic
• Tavener’s 'Towards Silence' musicmindspirit
• Trumpa biografija lietuvių kalba