Joabas

Joabas (hebr. ‏יוֹאָב‎‏‎) – Senojo Testamento personažas, karaliaus Dovydo giminaitis, buvęs jo kariuomenės vadu. Anot 1 Metraščių knygos 2, 15–16, buvo Dovydo sesers Cerujos sūnus.

Biblijoje Joabas apibūdinamas kaip bebaimis, bet karšto būdo vyras. Jis padėjo Dovydui tapti visų Izraelio genčių karaliumi ir liko ištikimas Dovydui, kai prieš jį sukilo Abšalomas, tačiau į Dovydo valdymo pabaigą parėmė maištą. Mirus tėvui Dovydui, karalius Saliamonas įsakė Joabą nubausti mirtimi už dalyvavimą maište ir Abnerio bei Amasos, dviejų kariuomenės vadų, nužudymą.

Išnašos

1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m., 204 psl.