Jievaras

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jievaras – gyvybės medis, simbolizuojantis auginamų javų dygimo bei augimo nesibaigiamumą, amžinumą. Gyvybės medis Jievaras dinamiškosios jėgos gyvastingumo pasireiškimas. Tai nuolat gimdančio, moteriško prado simbolis. Kai kada Jievaras javų dvasia, kuriai aukos atnašaujamos po rugiapjūtės. Jievaras buvo vaizduojamas su moteriškais atributais – su kasa ar plaukų kuokštu, o tai būdinga deivei moteriai.

Apeigos Jievarui

Jievarui apeigos buvo atliekamos per rugiapjūtės pabaigtuves. Svarbus apeigų momentas, kad žemė netaptų bevaisė, buvo aukojimas duonos, kartais sūrio, kuriuos užkasdavo į žemę toje vietoje, kur buvo nupjauti paskutiniai rugiai sakant: „Davei man, žemele, duodam ir tau“. Paprastai moterys, baigdamos pjauti, su prijuostėmis ar skarelėmis, bet ne plika ranka (kuri laikoma nešvaria) ravėdavo paliktą rugių kuokštą. Nenupjautus ir išravėtus rugius supindavo į kasą, į kurią dėdavo duonos su druska, o varpas nulenkdavo į sodybos pusę. Vienose vietose iš palikto nenupjautų rugių plotelio – Jievaro – varpų pindavo vainiką, kitose jas palikdavo dirvoje javų dvasiai. Pinant vainiką, buvo dainuojamos vadinamosios Jievaro dainos.

Mitologija

Gyvybės medis lietuvių, kaip ir kitų indoeuropiečių mitologijoje, buvo siejamas su dinamiškąja varomąja jėga Saule arba šviesa, turinčia nepaprastos reikšmės žemės auginamiems javams ir visai augalijai.