Jezabelė

Jezabelė (hebr. ‏אִיזֶבֶל‏‎; m. ~843 m. pr. m. e.) – Senojo Testamento veikėja, Sidono princesė, ištekėjusi už Izraelio karaliaus Ahabo.

Jehus baudžia karalienę Jezabelę (dailininkas , 1637–1712 m.)

Jezabelė buvusi žynio-karaliaus , valdžiusio Tyrą ir Sidoną, duktė. Pasakojama, kad ji garbinusi dievus Baalą ir Ašerą, tai daryti įtikinusi ir savo vyrą. Pavaldiniai buvę priversti priimti Jezabelės tikėjimą. Ji įsakiusi išžudyti Dievo pranašus ir pakeisti juos Baalo pranašais, bet Elijui pavykę išvengti mirties. Ant Karmelio kalno jis nurungęs Baalo pranašus. Jezabelei nutarus Eliją nužudyti, šis slapstęsis.

Jezabelė įkalbėjusi Ahabą užmušti , idant užgrobtų jo vynuogyną. Elijas išpranašavęs, kad jos laukiąs kraupus galas. Praėjus kiek laiko, Jezabelė išmesta pro viršutinio aukšto langą, paliepus Jehui. Didžiumą jos kūno suėdę šunys, kaip buvo išpranašavęs Elijas.

Išnašos

1. Jezebel. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2024-02-11.
2. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993., 204 psl.