Jasberėnis veng Jászberény miestas vidurio rytų Vengrijoje Jaso Nadkūno Solnoko medėje 60 km į rytus nuo Budapešto prie

Jasberėnis (veng. Jászberény) – miestas vidurio rytų Vengrijoje, Jaso-Nadkūno-Solnoko medėje, 60 km į rytus nuo Budapešto, prie Zadvos upės. Plentai į Solnoką, Egerį, Hatvaną, Nadkatą, eina Hatvano–Solnoko geležinkelis. Vystoma mašinų gamyba, metalo, medienos apdirbimo, elektrotechnikos (šaldytuvų), odos, chemijos (plastikų), maisto (malimo) pramonė. Apylinkėse trykšta šiltosios mineralinės versmės (18–45 °C), yra reumatinių ligų sanatorija. Veikia aukštoji pedagogikos mokykla, jasų muziejus, vyksta folkloro festivalis. Yra XVIII a. bažnyčia, rotušė.

Jasberėnis veng. Jászberény

Jasberėnio bažnyčia

Jasberėnis 47°30′0″ š. pl. 19°55′0″ r. ilg. / 47.50000°š. pl. 19.91667°r. ilg. / 47.50000; 19.91667 (Jasberėnis)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Vengrija
Medė	Jasas-Nadkūnas-Solnokas

Gyventojų (2018)	26 828
Altitudė	87 m

Vikiteka	Jasberėnis

Kirčiavimas	Jãsberėnis

2011 m. 84,94 % miesto gyventojų buvo vengrai, 1,89 % – čigonai, 0,35 % – vokiečiai.

Istorija

I a. dabartinio miesto vietoje ėmė kurtis iranėnai . Kraštą užkariavus romėnams, jie tapo atsakingi už sienų sargybą. XIII a. čia atsikėlė iranėnų gentis (jász, jászok), kurie už karinę tarnybą iš Vengrijos karaliaus gavo specialių privilegijų. Jasberėnis buvo jasų ekonominis, administracinis ir kultūros centras. 1702 m. Šv. Romos imperijos imperatorius Leopoldas I privilegijas suspendavo, o žemę perdavė Vokiečių ordinui. Kelis dešimtmečius Jasberėnio gyventojai mokėjo išpirką už privilegijų išsaugojimą. XIX a. pab., susikūrus Vengrijos valstybei, jasai galutinai neteko savo autonomijos ir asimiliavosi su vengrais.

Šaltiniai

Jászberény. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[1] Jászberény. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005