Jaros gyvenvietės

Jaros gyvenvietės
[[Image:|250px]]
Jaros gyvenvietės
Koordinatės	55°43′50″ š. pl. 25°17′50″ r. ilg. / 55.73056°š. pl. 25.29722°r. ilg. / 55.73056; 25.29722
Vieta	Anykščių rajonas
Seniūnija	Svėdasų seniūnija
Aukštis	6-7 m
Plotas	30x20
Naudotas	neolitas
Žvalgytas	1933-1934
Tirtas	1975-1976, 1985 m.

Jaros gyvenvietės – keturios neolito Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Jotkonių kaimo (Svėdasų seniūnija) pietrytiniame pakraštyje, Jaros upės ir buvusio Jaros ežero pakrantėse.

Gyvenvietės

1933–1934 m. tiesinant Jaros vagą, rasta kaulinių ir raginių neolito įrankių. Gyvenvietes tyrinėjo Istorijos institutas, tyrimų vadovas Algirdas Girininkas. Pirmoji ir antroji gyvenvietės yra Jaros dešiniajame krante. Jose 1975–1976 m. rasta židinių, viduriniojo ir vėlyvojo neolito titnaginių dirbinių, virvelinės keramikos šukių su tekstiliniais ir sukiniais įspaudais.

1976 m. Jaros dešiniajame krante, į pietus nuo Jaros ir Aluočio santakos rasta trečioji gyvenvietė. Gyvenvietė apardyta potvynių, jos rytinis pakraštys sunaikintas tiesinant Jaros vagą. Per 1985 m. tyrinėjimus rasta viduriniojo neolito akmeninių kirvių, , tinklo pasvarų, kaulinių ir raginių strėlių antgalių, smaigų, skobtelių, kirvio mova su skyle kotui, peilis, titnaginių dirbinių, medinio bučiaus liekanų, šukių puodų, kurių vidinės sienelės šiek tiek brūkšniuotos.

Jaros kairiajame krante, prie Jaros ištakos iš buvusio Jaros ežero, priešais antrąją gyvenvietę yra ketvirtoji gyvenvietė. Apardyta per Pirmąjį pasaulinį karą kasant apkasus. 1985 m. joje rasta vėlyvojo neolito titnago dirbinių – peilių, grandukų, skelčių, nuoskalų, keramikos.

Jaros gyvenvietės priskiriamos Narvos kultūrai, su pastebima Nemuno kultūrai ir virvelinės keramikos kultūrai būdinga įtaka. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Šaltiniai

1. Algirdas Girininkas. Jaros gyvenvietės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 571 psl.