Jara

Šetekšna
Šetekšnos upė
Ilgis	82 km
Baseino plotas	610,5 km²
Vidutinis debitas	5,17 m³/s
Ištakos	Sriubiškių apylinkės
Žiotys	Šventoji
Šalys	Lietuva

Jara-Šetekšna (iki buvusio Jaros ežero vadinama Šetekšna, žemiau ežero – Jara) – upė šiaurės rytų Lietuvoje. Ištakos apie 3 km į pietryčius nuo Šetekšnio ež., Rokiškio rajone. Teka Kupiškio–Rokiškio, Anykščių rajonų riba, pro Kamajus, Panemunėlio gelež. st., į Šventąją įteka ties Galvydžiais.

Jaros upė ties Jodkonimis

Intakai: Uosija, Žvygupis, Uosinta, Maleiša (kairieji), Aluotis (dešinysis).

Vagos plotis žemupyje 9–10 metrai.1939 m. upės vaga patiesinta, išlyginti krantai ir suvienodintas gylis, nugriauti nenaudojami statiniai.

Upės krantuose ir Jotkonių pakraštyje 1933–1934 m. tiesinant vagą rasta neolito raginių ir kaulinių įrankių. 1975–1976 m. Istorijos instituto archeologai ištyrė dvi neolito gyvenvietes dešiniajame Jaros krante. Buvo rasta židinių, titnago dirbinių, akytos ir virvelinės keramikos puodų šukių. Šios gyvenvietės priklauso Narvos kultūrai.

Etimologija

Upėvardis Šetekšna galimai sietinas su šėtoti („dūkti, siausti“), šėtas („storas, riebus“), šėtas, šėtos („kilpos, sietas paukščiams gaudyti“). Kai kurie kalbininkai siūlo žodį „Jara“ laikyti finiškos kilmės (plg. suom. järvi „ežeras“, kuris savo ruožtu suomių kalbininkų yra laikomas skoliniu iš baltų kalbų).

Galerija

• Jaros upė Anykščių rajone, 2009 m. liepos mėn.
• Jaros upė ties santaka su Aluočiu, 2012 m. gruodžio 31 d.
• Jaros upė Anykščių rajone, 2012 m. gruodžio 31 d.

Taip pat skaitykite

• Jaros-Šetekšnos intakai

Šaltiniai

1. Jara-Šetekšna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 105
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
3. http://tcoimom.suntuubi.com/?cat=13 2015-02-15 iš Wayback Machine projekto. Fi. järvi 'lake' < PreF *jävrä- > Proto-Finnic *järv- > Blt./Slv. or Baltic *jaura- > PIE ?*iouh1r-