Japonijos politinė sistema konstitucinė monarchija Formali valstybės galva yra imperatorius kuris atlieka reprezentacine

Japonijos politinė sistema – konstitucinė monarchija. Formali valstybės galva yra imperatorius, kuris atlieka reprezentacines funkcijas ir yra valstybės simbolis, tačiau neturi realios politinės galios. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Parlamentui, kurį sudaro dveji rūmai: Atstovų ir Patarėjų. Vykdomoji valdžia susideda iš ministrų kabineto, vadovaujamo ministro pirmininko. Detali valstybės sąranga yra aprašyta nuo 1947 m. galiojančioje Konstitucijoje.

Valdžių padalijimas

Valdžia Japonijoje padalinta tiek horizontaliai (į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę), tiek ir vertikaliai (į valstybinę, prefektūrų ir savivaldybių).

	Įstatymų leidžiamoji	Vykdomoji	Teisminė
Valstybė	parlamentas	vyriausybė ministras pirmininkas	Aukščiausiasis Teismas
Prefektūra	prefektūros susirinkimas	gubernatorius	regioniniai teismai
Savivaldybė	savivaldybės taryba	meras	rajonų teismai

Imperatorius

Pagrindinis straipsnis – Japonijos imperatorius.

Imperatorius (jap. 天皇 = tennō) yra oficialus Japonijos vadovas. Pagal dabartinę Konstituciją jis yra „valstybės ir tautos vienybės simbolis“, turintis nedidelę politinę galią. Tarp imperatoriaus formalių atsakomybių yra:

parlamento išrinkto ministro pirmininko patvirtinimas;
pritariant ir padedant vyriausybei, teisės aktų patvirtinimas, Parlamento sušaukimas, Atstovų rūmų paleidimas, eilinių rinkimų paskelbimas, ministerijų vadovų, Aukščiausiojo teismo pirmininko paskyrimas, apdovanojimų, malonės suteikimas, užsienio ambasadorių priėmimas.

Parlamentas

Pagrindinis straipsnis – Kokkai.

Parlamentas (jap. 国会 = Kokkai) yra pagrindinis Japonijos įstatymų leidžiamasis organas. Jis susideda iš dvejų rūmų: žemesniųjų, vadinamų Atstovų rūmais (Shūgiin) ir aukštesniųjų, vadinamų (Sangiin). Abiejų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose, taikant mišrią (tiek mažoritarinę, tiek proporcinę) rinkimų sistemą. Atstovų rūmai turi 480 vietų, į kurias nariai renkami ketveriems metams. Patarėjų rūmai – 242 vietas, o kadencija trunka šešerius metus, tačiau rinkimai vyksta kas trejus, išrenkant pusę narių.

Be teisės leisti naujus įstatymus, Japonijos parlamentas yra atsakingas už ministro pirmininko išrinkimą. Nuo 1955 m. (susikūrimo) su nedidele pertrauka 1993–1994 m. ir 2009–2012 m. parlamente daugumą turi Liberalų demokratų partija.

Vyriausybė

Pagrindinis straipsnis – Japonijos ministrų kabinetas.

Kabinetas (jap. 内閣 = Naikaku) yra pagrindinė Japonijos vykdomosios valdžios institucija, šalies vyriausybė. Jai priklauso ministerijų vadovai - ministrai, kuriems vadovauja ministras pirmininkas. Dabartinį kabinetą sudaro 19 narių.

Ministrą pirmininką skiria parlamentas su imperatoriaus patvirtinimu, o likusius ministrus skiria ir atleidžia ministras pirmininkas. Visi kabineto nariai turi būti civiliai Japonijos gyventojai, dauguma jų ir būtinai ministras pirmininkas - parlamento nariai. Kabinetas yra atsakingas parlamentui ir, Atstovų rūmams pareiškus nepasitikėjimą, turi atsistatydinti.

Kabinetas atsakingas už teisės aktų įgyvendinimą, užsienio ryšius, sutarčių pasirašymą, valstybės tarnybos administravimą, biudžeto rengimą, ir kita.

Politikos ypatumai

Yra daug teorijų, kuriomis siekiama paaiškinti Japonijos politikos ypatumus, galios pasidalijimą tarp valdžios šakų, verslo ir politikų santykius, skirtumus nuo Vakarų demokratijų ir kitus aspektus. Nemaža dalis autorių (pavyzdžiui, Karel van Wolferen, Maruyama Masao, Shohei Yonemoto ir kiti) akcentuoja Japonijos politikai būdingą vieningo galios centro nebuvimą, silpną atskaitingumą, tamprų ryšį tarp parlamento, biurokratijos, verslo ir spaudos, polinkį į derybas, konsensuso paieškas, sąlyginai stiprų ministerijų vaidmenį.

Išnašos

James Arthur Ainscow Stockwin. Dictionary of the Modern Politics of Japan. Routledge, 2003, p. xxiv-xli
Michael Mosher. Machiavellian Politics and Japanese Ideals: The Enigma of Japanese Power Eight Years Later, JPRI Occasional Paper No. 10 January 1998

• • r

Azijos šalių politinės sistemos

[1] James Arthur Ainscow Stockwin. Dictionary of the Modern Politics of Japan. Routledge, 2003, p. xxiv-xli

[2] Michael Mosher. Machiavellian Politics and Japanese Ideals: The Enigma of Japanese Power Eight Years Later, JPRI Occasional Paper No. 10 January 1998