Janas Leščinskis

Janas Leščinskis
Leščinskiai
Veniava (herbas)
Gimė	1603 m.
Mirė	1678 m. (~75 metai)
Tėvas	Andžejus Leščinskis
Motina	Sofija Opalinska
Sutuoktinis (-ė)	Sesilija Elžbieta Kolačkovska
Vaikai	neturėjo

Janas Leščinskis (1603–1678) – ATR stambus valstybinis veikėjas, Lenkijos magntas, karaliaus rūmininkas (1629), Sremo (1644) ir Gniezno kaštelionas (1644), Lenčicos (1653–1656), Poznanės (nuo 1656 metų) ir Krokuvos vaivada (1678), Karūnos pakanckleris (1661–1666), Karūnos didysis ksancleris (1666–1678). Malborko, Dolynos[[]] ir Korsuno seniūnas.

Biografija

Žymios Lenkijos magnatų Leščinskių giminės atstovas, herbo „Weniawa“ savininkas. Brest Kujavijos vaivados Andžejaus Leščinskio (apie 1559–1606) vyresnysis sūnus nuo trečios santuokos su Sofija Opalinska. Broliai – Belzo vaivada Rafalas (1579–1636), Dorpato vaivada Preslavas (1605–1670), Gniezno arkivyskupas ir Lenkijos primas Vaclavas (1605–1666).

Nuo gimimo Janas Leščinskis buvo kalvinistas, bet po savo tėvo mirties motinai verčiant perėjo į katalikybę. Jo jaunesnysis brolis Vaclavas tapo Gniezno arkivyskupu ir Lenkijos primu, o įbrolis – Belzo vaivada Rafalas buvo protestantų lyderiu Lenkijoje.

1627–1632 metais Janas Leščinskis mokėsi Padujos universitete Italijoje. Keletą kartų buvo renkamas pasiuntiniu į seimus. 1644 metais tapo Sremo kaštelionu, o po to Sremo. 1649–1651 metais – Lenkijos karalienės Marijos Luizos Gonzagos maršalka. 1649 metais buvo kartu su nauju Lenkijos karaliumi Jonu Kazimieru Vaza netoli . 1653 metais gavo Lenčicos vaivados pareigybę. 1654 metais seime prisijungė prie antikartalinės koalicijos, į kurią įėjo Jonušas Radvila, Kristupas Opalinskis ir Jurgis Sebastijonas Liubomirskis.

1655 metais Janas Leščinskis išvyko su diplomatine misija į Stokholmą, kur nesėkmingai bandė atkalbėti Švedijos karalių Karolį X Gustavą nuo planų karo su ATR. Švedų tvano metu buvo pasiustas vadovaujant Lenkijos pasiuntinybei į Vieną, kur į Austrijos rūmus kreipėsi pagalbos. Buvo kartu su į Sileziją išvytu Lenkijos karaliumi Jonu Kazimieru. 1656 metais gavo Poznanės vaivados pareigybę. 1660 metais buvo pagrindinis dalyvis derybose su Švedija ir sudarant Olivos taikos sutartį. 1661 metais Janas Leščinskis buvo paskirtas Karūnos pakancleriu. Palaikė ryšius su Brandenburgu ir sabotavo Lenkijos parlamento reformavimo projektus.

Iš pradžių palaikė Jurgio Sebastijono Liubomirskio sukilimą (), bet 1666 metais gavo Karūnos didžiojo kanclerio pareigybę ir išsaugojo ištikimybę Lenkijos karaliui Jonui Kazimierui Vazai. 1668 metais po Jono Kazimiero sosto atsižadėjimo palaikė Pfalcio kurfiursto Pilypo Vihelmo Noirburgo kandidatūrą. 1678 metais atsisakė kanclerio pareigų ir buvo paskirtas Krokuvos vaivada.

1650-ais metais Janas Leščinskis tapo Baltijos klausimo specialistu. Jis atkreipė dėmesį į Lenkijos priėjimo prie Baltijos jūros išsaugojimo svarbą, bet, matant savo valstybės silpnumą, pasisakė už taikų ginčo su Švedija sureguliavimą. Janas Leščinskis pasisakė už paliaubų pasirašymą su kazokais, siekiant jų pagalbos kovose su švedais. Pasisakė už artimą sąjungą su Brandenburgu. Janas Leščinskis priklausė prie iškiliausių karalystės senatorių. Jis reikalavo, kad būtu daromos ATR politinė sistemos reformos, pasisakė už liberum veto teisių apribojimą.

Nuorodos

• Magnatų Leščinsakių genealogijs 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

Politinis postas
Prieš tai: Aleksandras Mikolajus Liubomirskis	Krokuvos vaivada 1678	Po to: