Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jakša (skr. यक्ष = IAST: yakṣa) – indų mitologinių būtybių klasė; gamtinės dvasios (plg. kaukai, aitvarai), slepiančios turtus po žeme arba po medžių šaknimis. Moteriškas atitikmuo – jakšė (yakṣī) arba jakšinė (yakṣiṇī). Šios būtybės sutinkamos tiek hinduistų, tiek budistų, tiek džainų mitologijoje, per šias religijas išplito po Pietryčių, Vidurinę Aziją. Jakšai – ambivalentiškos būtybės: dažniausiai jos žmonėms nekenkia, tačiau kartais gali bauginti, klaidinti laukinėje gamtoje (panašiai kaip rakšasai). Hinduizme jakšai priskiriami turtų dievo Kuberos valdžion (budizme – Vaišravanos).

jakšai vaizduojami kaip neūžaugos, dažnai karingi, o jakšės – labai išvaizdžios, apvalios figūros. Tailando mene jie dažnai vaizduojami ant pagodų, turi raiškų vedą, dideles akis, iškištas iltis, žalios kūno spalvos.

Jakša yra pagrindinis žymios Kalidasos poemos „Meghadūta“ veikėjas. Jie dažnai figūruoja pasakose, legendose, atskirose kaimiškose vietovėse yra garbinami.

Jakša, Sungų dinastija (V. Bengalija)
Jakša, Bankoko didieji rūmai, Tailandas
Jakša ir Jakšė (XI a., Madhja Pradešas, Indija)