Pelkaviai Jakovlevka ЯковлевкаPelkaviai Jakovlevka54 22 00 š pl 22 00 40 r ilg 54 36667 š pl 22 01111 r ilg 54 36667 22

Pelkaviai Jakovlevka Яковлевка
Pelkaviai Jakovlevka 54°22′00″ š. pl. 22°00′40″ r. ilg. / 54.36667°š. pl. 22.01111°r. ilg. / 54.36667; 22.01111 (Pelkaviai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Nesterovo rajonas

Pelkaviairus. arba Jakovlevka (rus. Яковлевка, vok. Pelkawen (1938–1945 m. vok. Pelkauen)) – kaimas Rusijos šiaurės vakaruose: Kaliningrado srities Nesterovo rajono Čistyjė Prudų kaimo gyvenvietėje.

Aprašymas

Kaimas žinomas nuo 1785 metų, jo pavadinimas greičiausiai yra vedinys ir siejamas su lietuvių kalbos vardažodžiu Pelka, Pelkus arba prūsų kalbos žodžiu pelky. Pelkaviai buvo išsimėčiusi gyvenvietė, jos trobėsiai stovėjo Romintos girioje, į šiaurės vakarus nuo Žydkiemio. Nuo 1874 m. priklausė Žydkiemio prūsiškam valsčiui Geldapės apskrityje.1910 m. kaime suskaičiuoti 210 gyventojai.1933 m. jame gyveno 196, o 1939 m. – 189 kaimiečiai. Tikintieji evangelikai liuteronai priklausė Žydkiemio parapijai, veikė Pelkavių girininkija.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dauguma pelkaviečių pasitraukė į Vokietiją, pokaryje Pelkavių vietoje buvo įsteigtas Jakovlevkos kaimas.

Piliakalnis

Kaimo šiaurės vakaruose iškilusi 195,0 m aukščio kalva, XX a. pr. žemėlapiuose žymima kaip Schlossberg. Tai – jotvingių piliakalnis. Bene pirmasis duomenis apie jį savo knygoje „Erlaeuterungen zur vorgeschichtlichen Uebersichtskarte von Ostpreussen“ 1908 m. paskelbė vokiečių archeologas Emilis Holakas. Anksčiau piliakalnis buvo žinomas kaip Pelkawen, Pelkauen, dabar – Jakovlevkos vardu.

Šaltiniai

Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. psl. 295
Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. psl. 295
Rolf Jehke. Amtsbezirk Wehrkirchen/Szittkehmen
Uli Schubert. Gemeindeverzeichnis (Landkreis Goldap)
Michael Rademacher. Deutsch-österreichisches Ortsbuch (Landkreis Goldap) Archyvuota kopija 2012-12-05 iš Archive.is projekto
M. Engel. Jaćwieskie ośrodki grodowe w IX–XIII wieku. Geneza, rozwój i upadek, psl. 20 2018-04-11 iš Wayback Machine projekto.
Виштынецкая возвышенность, человек и природа.
Emilio Holako 1908 m. žemėlapis
M. Engel. Jaćwieskie ośrodki grodowe w IX–XIII wieku. Geneza, rozwój i upadek, psl. 20 2018-04-11 iš Wayback Machine projekto.

[1] Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. psl. 295

[2] Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. psl. 295

[3] Rolf Jehke. Amtsbezirk Wehrkirchen/Szittkehmen

[4] Uli Schubert. Gemeindeverzeichnis (Landkreis Goldap)

[5] Michael Rademacher. Deutsch-österreichisches Ortsbuch (Landkreis Goldap) Archyvuota kopija 2012-12-05 iš Archive.is projekto

[6] M. Engel. Jaćwieskie ośrodki grodowe w IX–XIII wieku. Geneza, rozwój i upadek, psl. 20 2018-04-11 iš Wayback Machine projekto.

[7] Виштынецкая возвышенность, человек и природа.

[8] Emilio Holako 1908 m. žemėlapis

[9] M. Engel. Jaćwieskie ośrodki grodowe w IX–XIII wieku. Geneza, rozwój i upadek, psl. 20 2018-04-11 iš Wayback Machine projekto.