Jakopas dela Kverča

Jakopas dela Kverča (it. Jacopo della Quercia, tikr. Jacopo di Pietro d’Agnolo di Guarnieri, apie 1374–1438 m. spalio 20 d.) – italų renesanso skulptorius, reikšmingiausias Sienos mokyklos atstovas.

Jakopo dela Kverčos portretas, iliustracija 1568 m. Giorgio Vasari biografijose

Biografija

Jakopas dela Kverča gimė apie 1374 m. Sienoje. Jo tėvas buvo auksakalys ir medžio drožinėtojas Piero di Angelo. Jakopo pravardė Kverča yra kilusi iš to paties pavadinimo Sienos rajono. Jakopas mokėsi tėvo amato – metalo dirbinių ir medžio drožimo, vėliau perėjo dirbti su marmuru. Ilgainiui tapo vienu iš garsiausių savo meto Italijos skulptorių, vieninteliu tokiu garsiu, kuris buvo ne iš Florencijos. 1401 m. jis pirmąkart dokumentuotas konkurse dėl garsiųjų Florencijos Šv. Jono baptisterijos durų, kurį laimėjo Gibertis. Kverčos projektas neišliko. Pirmuoju tikrai žinomu jo darbu laikoma „Madonos ir Kūdikio“ marmurinė statula, užsakyta 1403 m. ir skirta . 1406 m. datuojamas užsakymas vienam pačių garsiausių Kverčos darbų − antkapiniam monumentui Lukos miesto valdytojo Paolo Guinigi mirusiai žmonai Ilaria del Caretto (). Kūrinio atlikimo maniera leidžia spėti, kad Kverča buvo susipažinęs su Burgundijos skulptoriaus Claus Sluter mokykla. Po to Lukos San Frediano bazilikoje Kverča atliko skulptūrinį Trenta altorių ir kitų darbų.

Svarbiausiu Kverčos darbu tapo Gajos fontano (Fonte Gaia) dekoras gimtosios Sienos Piazza del Campo aikštėje. Užsakymas datuojamas 1409 m. Kverča daugiausiai dirbo 1414–1419 m. periodu. Fontano viduryje turėjo būti vaizduojama Madona su Kūdikiu, o aplink – kardinolų dorybių alegorijos. 1858 m. Kverčos darbai buvo pakeisti restauraciniais skulptoriaus Tito Sarrocchi reljefais, išskyrus dvi statulas, kurios vaizdavo Aką Larenciją ir Rėją Silviją. Kverčos darbai, labai pažeisti, buvo perkelti į Santa Maria della Scala buvusios našlaičių prieglaudos ir ligoninės muziejų. 1417–1431 m. periodu Kverča dirbo ties Sienos Šv. Jono baptisterijos fontano projektu. Kartu vienu metu baptisterijoje dirbo Donatelas ir Gibertis. Kverčos kūryba buvo praturtinta Florencijos mokyklos įtaka. 1421 m. skulptorius atliko medinių polichrominių statulų „Gerosios naujienos“ kompoziciją kolegijai San Džiminjane. 1425 m. Kverča gavo svarbų užsakymą dekoruoti reljefais ir skulptūromis Bolonijoje pagrindinį įėjimą. Šie darbai nėra visiškai baigti dėl skulptoriaus mirties. 1435 m. Kverča buvo paskirtas Sienos katedros prižiūrinčiuoju architektu. Jakopas dela Kverča mirė 1438 m. spalio 20 d. Sienoje. Jo kūrybos įtakos pėdsakų galima atsekti Mikelandželo kūryboje. Nemažai jo darbų yra sukaupta Sienos katedros muziejuje.

Darbų galerija

• „Madonna della Melagrana“ („Madona su Kūdikiu“, 1403-1408, )
• „Madona su Kūdikiu“ (apie 1410, Viduramžių meno muziejus, Bolonija)
• „Madonna dell'Umiltà“ (Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)
• Ilaria del Caretto antkapinis monumentas (1406-1413, Šv. Martyno katedra, Luka)
• Gajos fontano fragmentas, „Aka Larencija“ (iki 1419, Santa Maria della Scala muziejus, Siena)
• Gajos fontano fragmentas, „Rėja Silvija“ (iki 1419, Santa Maria della Scala muziejus, Siena)
• Gajos fontano fragmentas, „Išmintis“ (iki 1419, Santa Maria della Scala muziejus, Siena)
• „Geroji naujiena“, angelas (kairėje) ir Mergelė Marija (Nacionalinė Sienos pinakoteka)
• Šv. Petronijaus bazilikos pagrindinio įėjimo fragmentas, „Gyvūnų vedimas į Nojaus arką“ (, Bolonija)
• Šv. Petronijaus bazilikos pagrindinio įėjimo fragmentas, „Izaoko paaukojimas“ (, Bolonija)

Nuorodos

Vikiteka: Jacopo della Quercia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• cultura-italiana.com 2015-02-15 iš Wayback Machine projekto.
• Jacopo della Quercia WGA tinklalapyje
• treccani.it
• Jacopo della Quercia biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) 2013-12-14 iš Wayback Machine projekto.
• Jacopo della Quercia Encyclopaedia Britannica tinklalapyje