Jūras Bajerčius

Jūras Bajerčius (g. 1938 m. lapkričio 20 d. Kaune) – choro dirigentas, pianistas, pedagogas.

Biografija

1948–1953 m. skambinti fortepijonu mokėsi Kauno vaikų muzikos mokykloje, 1954 m. baigė 12-ąją vidurinę mokyklą, 1953–1956 m. choro dirigavimo mokėsi J. Gruodžio muzikos mokykloje (dėst. A. Kairys). Mokyklą baigęs su pagyrimu, 1956–1961 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. K. Kavecko klasė). Studijas baigė su pagyrimu. 1961–1964 m. čia dar studijavo K. Žiūraičio, Ch. Potašinsko ir T. Klimavičiūtės fortepijono klasėse. 1976 m. dirigavimo kvalifikaciją kėlė Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje (prof. A. Chazanovo ir prof. V. Sokolovo klasės), 1976–1980 m. tobulinosi Kazanės valstybinės konservatorijos asistentūroje (prof. S. Kazačkovo choro dirigavimo klasė), 1983 m. stažavo Latvijos valstybinėje J. Vytuolio (Vltols) konservatorijoje (doc. A. Krūminio (Krūminš) choro dirigavimo klasė ir doc. V. Sinaiskio operinio – simfoninio dirigavimo klasė) ir 1984 m. Talino valstybinėje konservatorijoje (prof. K. Arengo choro dirigavimo klasė).

Mokydamasis Kaune, 1955–1956 m. buvo vaikų muzikos mokyklos koncertmeisteris, 1956–1961 m. Vilniaus 2-ųjų vaikų namų meno vadovas. 1958–1965 m. dainavo Lietuvos radijo ir televizijos vyrų vokaliniame kvartete, kartu su estradiniu orkestru (dirigentas J. Vadauskas) padarė įrašų radijui, dalyvavo koncertuose ir videoklipų gamyboje. 1960–1961 m. Lietuvos radijo ir televizijos vaikų ir jaunimo redakcijos redaktorius, 1961–1963 m. Nemenčinės kultūros namų meno vadovas ir muzikos mokytojas vidurinėje mokykloje, vadovavo vaikų ir kultūros darbuotojų moterų chorams. 1962–1967 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedros dėstytojas ir kartu su M. Gedvilaite studentų akademinio mišriojo choro vadovas. 1965 m. prie Lietuvos teatro draugijos aktorių namų Muzikų sekcijos subūrė pirmąjį Lietuvoje kamerinį mišrųjį chorą, kuris dainavo XIII–XVIII a. ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. 1967 m. ataskaitiniame koncerte Vilniaus Arkikatedroje pirmą kartą pokario metais atliko S. Sasnausko „Ad multos annos".

1967–1973 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Solinio dainavimo katedros dėstytojas, kamerinio mišriojo choro ir senovinio meno ansamblio vadovas. Chore ir ansamblyje dalyvavo Vilniaus miesto aukštųjų ir aukštesniųjų muzikos mokyklų dėstytojai ir studentai (vokalistai, chorverdžiai, aktoriai, instrumentalistai). Kamerinis choras ne vieną kūrinį Lietuvoje atliko pirmą kartą: J. S. Bacho choralus chorui ir vargonams, B. Kutavičiaus siuitą „Keturi temperamentai“, K. Brundzaitės vokalinį ciklą „Septynios mįslės iš lietuvių tautosakos“ ir kt. Senovinio meno ansamblis propagavo Renesanso epochos muziką, šokius, prozą ir poeziją. 1962–1975 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos koncertmeisteris; akompanavo solistams ir dalyvavo kameriniuose ansambliuose, darė įrašus Lietuvos radijui. 1972–1975 m. surengė koncertų ciklą „Iš vokalinės - instrumentinės muzikos istorijos". Instrumentinis – vokalinis ansamblis populiarino XIV–XX a. muziką, koncertavo Lietuvoje ir Maskvoje.

1975–1980 m. J. Bajerčius buvo Leningrado valstybinės N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos Petrozavodsko filialo Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, studentų kamerinio mišriojo choro vadovas. Surengė lietuvių kompozitorių autorinių koncertų ir senovinės muzikos bei poezijos vakarų. M. K. Čiurlionio gimimo 100-ųjų metinių proga suorganizavo mokslinę konferenciją M. K. Čiurlionio kūryba ir jos vieta pasaulio mene„, pirmą kartą pokario metais originalo kalba atliko jo kantatą „De profundis“.

1980–1998 m. Daugpilio (Latvija) pedagoginio instituto (nuo 1993 m. pedagoginis universitetas) Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo 1991 m. docentas; 1982–1983 m. Muzikos pedagogikos skyriaus ir Choro dirigavimo katedros vedėjas, 1980–1981 m. kamerinio mišriojo choro vadovas, 1981–1985 m. ir 1987–1988 m. stacionaro ir neakivaizdinio skyriaus moterų choro vadovas. Instituto merginų chorą parengė 1988 m. Baltijos studentų dainų šventei „Gaudeamus-X" Vilniuje. Aukštosiose mokyklose išugdė apie 100 choro dirigentų.

Nuo 1988 m. iš Latvijos važinėjo į Lietuvą ir tęsė muzikinę veiklą. Keletą metų dirbo Vilniaus vaikų ir paauglių klubų susivienijimo metodiniame centre, 1991 m. Vilniaus 22-ojoje (nuo 1993 m. M. Daukšos) vidurinėje mokykloje suorganizavo kamerinį mergaičių chorą „Lietuvaitės" (1994), kuris daug koncertuoja Lietuvoje ir svetur, gieda bažnyčiose ir dalyvauja įvairioje kultūrinėje veikloje. Kartu su Daugpilio pedagoginio universiteto dėstytoja V. Jasmane (padedant buvusiam Latvijos ambasadoriui Lietuvoje A. Sarkaniui) 1993 m. M. Daukšos vidurinėje mokykloje įkūrė latvių muzikos studijų centrą.

J. Bajerčius buvo chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas ir narys. Jis vedė dirigavimo ir darbo su choru pamokas Maskvos (1975), Kazanės (1979) ir Rygos (1983) konservatorijose, skaitė pranešimus respublikinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose Petrozavodske (1975), Rezeknėje (1995) ir Daugpilyje (1985 ir 1995), užsienio leidiniuose ir periodinėje spaudoje paskelbė metodinių ir mokslinių straipsnių, parengė mokymo programų Latvijos aukštosioms mokykloms: „Dirigavimas“ (1996) ir „Dirigavimo mokymo metodika" (1996). Sukūrė vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrinių.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.