Ištakos

Ištaka – vieta, kurioje prasideda upė ar upelis. Paprastai tai vieta (šaltinis, ežeras, ledynas, pelkė), nuo kur upė turi nuolatinę tėkmę.
Kai kurių upių ištaka laikoma dviejų upių skirtingais pavadinimais santaka. Nustatant tokių upių hidrografinį ilgį prie pagrindinės didžiosios upės pridedamas vienos iš dviejų sutekėjusių upių, paprastai ilgesniosios, ilgis.

Versmė – upės ištaka

Nuorodos

• Ištaka. In: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. 4 t. Gariga – Jančas. V.: 1978, p. 565.