Išplautžemiai Luvisols vidutinio klimato zonos dirvožemių sistematinė grupė ypač paplitusi Viduržemio jūros tipo klimato

Išplautžemiai (Luvisols) – vidutinio klimato zonos dirvožemių sistematinė grupė, ypač paplitusi Viduržemio jūros tipo klimato srityse. Dažniausiai susiformuoja lygesnio paviršiaus, drėgno ir vėsaus klimato su sausringu periodu sąlygomis. Pagrindinis išplautžemių bruožas – arginis horizontas, t. y., didesnė molio koncentracija dirvožemio viršuje, nei apačioje. Išplautžemiai skirstomi į 5 pogrupius: karbonatinguosius, paprastuosius, pajaurėjusius, stagninius ir glėjiškuosius.

Bendras išplautžemių plotas pasaulyje sudaro apie 6,5 mln. km². Būna kartu su , , rudžemiais. Paplitę Rytų Europos lygumoje, dalyje Vakarų Sibiro lygumos, JAV šiaurės vakaruose, Vidurio Europoje, taip pat Australijoje, Viduržemio jūros regione. Subtropikuose ir tropikuose dažniausiai susidaro jaunuose dirvožemio sluoksniuose. Lietuvoje išplautžemiai yra vyraujanti (apie 21 % dirvožemio dangos) dirvožemių grupė. Susidaro moreninėse nuogulose, jų pH vidutiniškai rūgštus, gilesniuose horizontuose – neutralus arba šarmiškas.

Daugelis išplautžemių derlingi, tačiau dumblingi išplautžemiai gali greitai eroduoti dėl sunkiosios technikos arba drėgmės pertekliais. Stačiuose šlaituose būtina erozijos kontrolė.

Šaltiniai

Luvisols, ISRIC
Algirdas Juozas Motuzas. išplautžemiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
World reference base for soil resources 2014, FAO.

Vikiteka: Išplautžemiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Luvisols, ISRIC

[vle-2] Algirdas Juozas Motuzas. išplautžemiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[fao-3] World reference base for soil resources 2014, FAO.