- Seniau Iziaslavu taip pat vadintas Zaslavlis dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
Iziaslavas (ukr. Ізясла́в, Заслав, Жеслав) – miestas Ukrainoje, Chmelnyckio srityje. Rajono administracinis centras. 2001-ais metais mieste gyveno 18 444 gyventojai. Įkurtas 1390 m., miesto statusas nuo 1583-ųjų m. Plotis – 23,91 km². Geležinkelio stotis linijoje Podolės Šepetivka – Ternopilis. Miestas įsikūręs prie Gorynės upės. Mieste veikia 5 bendrojo išsilavinimo mokyklos, mokykla-internatas ir agrarinis licėjus. Vystoma maisto pramonė, yra baldų fabrikas.
Iziaslavas ukr. Ізяслав | |
---|---|
Bernardinų vienuolynas | |
Laiko juosta: () ------ vasaros: () | |
Valstybė | Ukraina |
Sritis | Chmelnyckio sritis |
Rajonas | |
Gyventojų | 17 203 |
Plotas | 23,9 km² |
Tankumas | 720 žm./km² |
Altitudė | 226 m |
Vikiteka | Iziaslavas |
Istorija
Gyvenvietę XII a. įkūrė Kijevo kunigaikštis , kuris ir suteikė jai dabartinį pavadinimą. Raštuose pirmąkart minimas 1386 m., vėliau priklausė Ostrogiškiams, , . 1411 m. Iziaslave viešėjo Lenkijos karalius Jogaila ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1491 m. apylinkėse jungtinė lietuvių-lenkų kariuomenė sumušė totorius. Jau viduramžiais Iziaslavas buvo stambi gyvenvietė, apie ką byloja išlikę gynybinių pylimų likučiai. Visgi miesto teisės buvo suteiktos gana vėlai – 1583 m.
Iziaslavą puldinėdavo totoriai, o 1649 m. jį užėmė Bogdano Chmelnickio vadovaujami kazokų būriai. Su kazokais, o po to ir su švedų kariuomene kovojo , vėliau dar labiau pagarsėjęs Berestečko mūšio metu.
Po ATR padalijimų Iziaslavas įėjo į Rusijos imperijos Volynės gubernijos sudėtį, tapo apskrities centru.
Po Zaslavskių miestas priklausė Sanguškoms (Vyčio herbas), dar 1466 m. statytoje pilyje jie rezidavo iki pat 1917 m. Spalio perversmo. 1920 m. kraštas atsidūrė Lenkijos-sovietų karo sūkuryje, pagal 1921 m. Rygos sutartį liko Ukrainos TSR sudėtyje.
Lankytini objektai
- Jurgio Ostrogiškio 1456 m. statyta Senoji pilis
- XVI a. išmūryta Naujoji pilis
- 1754–1770 m. iškilę Sanguškų rūmai (griuvėsiai)
- Rūmų koplyčia (griuvėsiai)
- Šv. Jono Krikštytojo parapijinė bažnyčia (1599 m.)
- Šv. Mykolo bažnyčia ir bernardinų vienuolynas (dabar kalėjimas)
- Didžioji sinagoga (XVI a.)
- Naujoji sinagoga (XVIII a.)
- Dengtos prekybininkų vietos (XVII a.)
Išnašos
- Antoni Urbański. Kresowe siedziby polskie, które uległy zagładzie: Zasław. „Tygodnik Ilustrowany”. 18, s. 355, 3 maja 1928. Warszawa: Gebethner i Wolff.]
- Antoni Urbański. Kresowe siedziby polskie, które uległy zagładzie: Zasław. „Tygodnik Ilustrowany”. 18, s. 355, 3 maja 1928. Warszawa: Gebethner i Wolff.]
- Antoni Urbański. Kresowe siedziby polskie, które uległy zagładzie: Zasław. „Tygodnik Ilustrowany”. 18, s. 355, 3 maja 1928. Warszawa: Gebethner i Wolff.]
- Antoni Urbański. Kresowe siedziby polskie, które uległy zagładzie: Zasław. „Tygodnik Ilustrowany”. 18, s. 355, 3 maja 1928. Warszawa: Gebethner i Wolff.]
Nuorodos
- Fotoreportažas
- Oficiali svetainė (ukr.k.)
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris