Islamas Lietuvoje priešingai nei daugelyje Vakarų ar Šiaurės Europos šalių žinomas jau nuo viduramžių Lietuvos Didžiajai

Islamas Lietuvoje, priešingai nei daugelyje Vakarų ar Šiaurės Europos šalių, žinomas jau nuo viduramžių. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei apėmus dabartinės Ukrainos žemes, į jos valdas pateko ir dalis Krymo totorių, išpažįstančių islamą. Dalis jų persikėlė į etnines lietuvių žemes, ypač Vytauto Didžiojo laikais. Nors per ilgą laiką Lietuvos totoriai buvo gerokai asimiliuoti, prarado savo kalbą, tačiau išlaikė savo religiją. Dėl geografinės izoliacijos nuo kitų musulmonų, jų papročiai iš dalies skiriasi nuo kitų sunitų.

Daug totorių mečečių, kapinių sunyko karo metais ir tarybiniais laikais. Iki šių dienų išlikusios 4 totorių mečetės: Keturiasdešimt Totorių, Nemėžio, Raižių (medinės) ir Kauno (mūrinė). Medinė mečetė buvo Vilniuje, Lukiškėse, bet buvo sugriauta. Kėdainiuose stovi minaretas, tačiau jis pastatytas estetiniais, o ne religiniais sumetimais.

Tarybiniais metais į Lietuvą atvyko nemažai gyventojų iš musulmoniškų kraštų (Vidurinės Azijos, Užkaukazės, Pavolgio), nors dauguma jų buvo ateistai, tačiau dalis išpažino islamą. Po Lietuvos nepriklausomybės į šalį atvyko musulmonų iš kitų šalių, tačiau jų skaičius nežymus. Taip pat nedidelė dalis lietuvių yra atsivertę į islamą. Nepaisant to, totoriai sudaro ryškią daugumą Lietuvos musulmonų.

2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje islamą išpažįsta mažiau nei 3000 gyventojų.

Lukiškių mečetė
Kėdainių minaretas

Išnašos

„Islamas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-02-18.

Nuorodos

Lietuvos musulmonų puslapis islamas.lt 2020-01-30 iš Wayback Machine projekto.
musulmonai.lt 2005-08-24 iš Wayback Machine projekto.
Klaipėdos musulmonų bendruomenė 2017-09-18 iš Wayback Machine projekto.

[1] „Islamas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-02-18.