Irena Paleologė

Irena Paleologė
Paleologų dinastija
Visas vardas	Eirēnē Palaiologina
Gimė	1315 m.
Mirė	po 1341 m. rugpjūčio 10 d.
Tėvas
Motina	?
Sutuoktinis (-ė)	Bazilijus Megas Komninas
Trapezundo imperatorė
Valdė	1340–1341 m.
Pirmtakas	Bazilijus Megas Komninas
Įpėdinis

Irena Paleologė (gr. Ειρήνη Παλαιολογίνα, Eirēnē Palaiologina, g. 1315 – m. po 1341 m. rugpjūčio 10 d.) – Paleologų dinastijos Trapezundo imperatorė, valdė 1340 m. balandžio 6 d. – 1341 m. liepos 17 d.

Irena Paleologė buvo Bizantijos imperatoriaus nesantuokinė dukra ir ištekėjo už Trapezundo imperatoriaus Bazilijaus.

Santuoka

Netrukus po vedybų, Bazilijus pasamdė namų šeimininkę, Ireną iš Trapezundo. Su ja Bazilijus susilaukė nesantuokinių vaikų, todėl 1339 m. liepos 8 d. vedė buvusią namų šeimininkę ir nuolaidžiaujant vietos dvasininkui, išsiskyrė su Irena Paleologe. Turėdama Konstantinopolio patriarcho Jono XIV ir kai kurių Trapezundo visuomenės sluoksnių palaikymą, Irena Paleologė 1340 m. balandžio 6 d. nunuodijo savo buvusį vyrą ir užėmė valdžią. Irena nebuvo Komninų dinastijos atstovė, tad buvusiojo vyro antrąją žmoną su vaikais išsiuntė į Konstantinopolį, kad juos galėtų prižiūrėti jos tėvas.

Kad sustiprintų savo pozicijas visuomenėje, Irena prašė savo tėvo, kad šis parinktų jai vyrą iš Bizantijos aukštuomenės aplinkos, bet 1341 m. birželio 15 d. mirė, taip ir neįvykdęs dukros prašymo. Jaunikio nespėjo atsiųsti Jonas Kantakuzinas, Androniko pirmasis ministras ir našlės imperatorės Onos globotojas. Irenai pasiųstas Jono II jauniausias sūnus , kuris su motina vaikystėje persikraustė į Konstantinopolį. Mykolas atvyko, kai Irena nebeturėjo sosto ir buvo suimta.

Pilietinis karas

Irenai užėmus valdžią, netrukus prasidėjo šalyje neramumai. Ypač buvo nepatenkinta trapezundiečių–gruzinų frakcija didėjančia Bizantijos įtaka šalyje. Nepasitenkinimas sustiprėjo, kai Irena pradėjo ieškoti sau vyro Konstantinopolyje. Prasidėjo rūmų intrigos. Vienoje šių intrigų pusėje buvo scolaris Tcanikas, palaikomas Vabazitų, Kamakovų šeimų, bei Konstantino Doranito, kurį palaikė Tapezundo gyventojai ir imperijos kavalerija. Kitos partijos pusėje stovėjo Limini pilies didysis kunigaikštis – eunuchas Jonas. Pastarieji įsitvirtino Šv. Eugenijaus vienuolyne, o Irena su likusia kavalerijos dalimi ir archontais įsitvirtino rūmuose. Susirėmimas sukėlęs neramumus gatvėse, pogromus ir gaisrus baigėsi Irenos pergale. Šv. Eugenijaus vienuolynas buvo užimtas ir visiškai sugriautas, pasipriešinimo vadai suimti.

Netrukus į imperiją įsiveržė Dijarbakyro turkai ir apsupo sostinę. Pirmasis puolimas buvo atremtas, bet antrojo puolimo metu buvo sudegintas Trapezundo priemiestis. Nors sostinė nebuvo užimta, padėtį sunkino prasidėjusi epidemija. Žuvusių karių ir arklių yrantys kūnai užteršė geriamo vandens šaltinius.

Valdymo pabaiga

Trapezundo aukštuomenė, išvengusi skerdynių Šv. Eugenijaus vienuolyne, nutarė surasti tinkamą kandidatą į imperijos sostą. Juo tapo . Jie įkalbėjo ją atsisakyti vienuolės įžadų ir paskelbė imperatore. Apie sukilimą sužinojusi Irena, įsakė įvykdyti mirties bausmes Šv. Eugenijaus vienuolyno kovų dalyviams ir belaisviams. Bet Trapezundo sienas pasiekė Onos armija ir 1341 m. liepos 17 d. Irena buvo priversta atsisakyti sosto, o rugpjūčio 10 d. išsiųsta į Konstantinopolį. Tolimesnis jos likimas nežinomas.

Šaltiniai

1. Irena Paleologė
2. Karalienės Tamaros gyvenimas, 36 psl. 2008-11-21 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Rytų literatūra, Trapezundo kronika (rus.)
• Trapezundo imperatorių genealoginis medis 2011-08-05 iš Wayback Machine projekto.

Irena Paleologė Paleologų dinastija Gimė: 1315 Mirė: po 1341 m. rugpjūčio 10 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai: Bazilijus Megas Komninas	Trapezundo imperatorė 1340 – 1341 m.	Po to: