Irena Budriūnienė-Jurgelėnaitė

Irena Budriūnienė-Jurgelėnaitė
Gimė	1936 m. gegužės 10 d. Utena
Mirė	2021 m. spalio 14 d. (85 metai) Vilnius
Sutuoktinis (-ė)	Algimantas
Vaikai	Antanas, Romualdas
Veikla	chorvedė ir pedagogė
Organizacijos	J. Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla
Pareigos	dėstytoja
Išsilavinimas	Choro dirigentė, pedagogė
Alma mater	1963 m. Lietuvos valstybinė konservatorija

Irena Budriūnienė-Jurgelėnaitė (1936 m. gegužės 10 d. Utenoje – 2021 m. spalio 14 d. Vilniuje) – lietuvių chorvedė ir pedagogė.

Biografija

Baigusi Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą, 1954–1958 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (dėst. D. Einikienė). 1958–1963 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. P. Bekerio klasė).

Nuo 1956 m. kurį laiką dirbo muzikos vadove Vilniaus 8-ajame vaikų darželyje, o 1959–1964 m. buvo muzikos ir dainavimo mokytoja, vaikų chorų vadovė Vilniaus 22-ojoje vidurinėje mokykloje. Jaunučių ir jaunių chorus parengė 1964 m. I respublikinei moksleivių dainų šventei.

1965–1967 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Fizikos – matematikos fakulteto meno būrelių vadovė, studentų dainų ir šokių ansamblio „Šviesa" chormeisterė. Su šiuo kolektyvu gastroliavo Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje ir Suomijoje.

Nuo 1966 m. buvo choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytoja, dieninio ir neakivaizdinio skyriaus choro studijų chormeisterė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (konservatorijoje). Išugdė apie 50 jaunųjų chorvedžių, kurių dalis sėkmingai pasirodė ir respublikiniuose jaunųjų atlikėjų konkursuose. Parašė metodinį darbą „Kai kurie choro dirigavimo individualių mokymo planų sudarymo principai", tris diplomus pelnė respublikiniuose pedagoginiuose skaitymuose. Nuo 1993 m. buvo Lietuvos muzikų sąjungos narė. Išaugino du sūnus: Antaną ir Romualdą.

Šaltiniai

1. Mirė choro dirigentė Irena Budriūnienė. 15min.lt. 2021-10-15. Nuoroda tikrinta 2021-10-16.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.