Infuzorijos

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Infusoria
Stentor roeseli
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai ( Eucaryota) Karalystė: Pirmuonys ( Protista) Tipas: Infuzorijos ( Infusoria)

Infuzorijos (Infusoria) – pirmuonių (protista) karalystės organizmų tipas.

Vandens organizmų grupė kuriai priklauso euglenos, klumpelės, kai kurie kiti pirmuonys bei gėlavandeniai dumbliai.

• Infuzorijos – aukščiausios organizacijos pirmuonys. Būdingas judėjimo organas – blakstienėlės. Jos dengia visą ląstelę ir neretai būna išsidėsčiusios tiesiomis linijomis. Blakstienėlės juda sutartinai. Šį judėjimą lemia kinetosomos skersaruožė fibrilė – kinetodesma. Blakstienėlės jaučia išorinį dirginimą Būdinga branduolių diferenciacija t. y. dviejų rūšių branduoliai: vegetatyvinis ir generatyvinis. Kūnas ovalus. Gali gyventi pavieniui arba kolonijomis. Burnos įduba, esanti infuzorijos šone ar viršuje, vadinama peristoma, toliau yra burnos anga – citostoma. Maistas pašalinamas per šalinamąją porą. Būdingos pulsuojančios vakuolės. Infuzorijos gali turėti po vieną ar kelis mikrobranduolius (generatyvinius) ir makrobranduolius (vegetatyvinius). Makrobranduolyje gausu DNR su poliplodiniu chromosomų skaičiumi. Be to, čia susidaro iRNR, kurios dalyvauja baltymų sintezėje. Mikrobranduolyje chromosomos prieš dalijimąsi replikuojasi todėl jų skaičius diploidinis. Gali daugintis lytiniu ir nelytiniu būdu. Nelytinis – skilimas pusiau. Mikrobranduolys dalijasi mitotiškai. Makrobranduolio mitozė nepilnutinė. Lytinis dauginimasis – konjugacija. Dvi infuzorijos susiliečia ir išilgai suauga. Atsiranda kanalėlis. Makrobranduolys palaipsniui išnyksta ir susiformuoja haploidiniai mikrobranduoliai. Infuzorijos apsikeičia genetine informacija. Infuzorijos paplitusios jūrose, gėluose vandenyse ir dirvoje. Infuzorija klumpelė.Užterštų vandenų pirmuonis.
• Žarninė balantidija randama žmogaus plonojoje ir storojoje žarnose. Minta žarnų turiniu, praryja ir kraujo kūnelius. Gali sukleti žarnų uždegimą – kolitą. Ji padengta pelikule, kurios paviršiuje išsidėsčiusios blakstienėlės. Kiaulinė balantidija – kiaulių balantidiozės sukėlėja. Balantidijos dauginasi pasidalindamos pusiau. Sudaro ovalias arba apvalias cistas. Žmonės ir gyvuliai cistomis užsikrečia per užterštą vandenį ir maistą.
• Galvijų prieskrandžių simbiontinės infuzorijos. Sveikų galvijų prieskrandžio turinyje gausiai randama įvairių infuzorijų. Beuodegė epidinija. Priekiniame kūno gale turi du blakstienėlių vainikėlius: aplinkburninį ir viršutinį, o kūno galas apvalus. Kūno paviršius padengtas pelikule, išvagota išilginių vagelių. Per ląstelės burną ir ryklę maistas patenka į citoplazmoje esančias virškinimo vakuoles. Pailgo didžiojo branduolio galuose yra dvi pulsuojančios vakuolės. Didžiojo branduolio įlinkime guli mažasis branduolys. Galvijų prieskrandžių infuzorijos yra simbiontiniai gyvūnai (simbiozė – tai toks dviejų organizmų sugyvenimas, kai abiem iš to yra naudos). Galvijų prieskrandžiuose infuzorijoms veistis yra tinkama terpė, jos padeda galvijams suvirškinti celiuliozę. Kai infuzorijos žūsta, jų kūnelių baltymus suvartoja galvijo organizmas. Infuzorijų gausumas ir aktyvumas yra galvijo sveikatos rodiklis. Sergančio galvijo prieskrandžiuose infuzorijų mažai arba jos visai nunykusios.
• Chilodonela. Žuvų parazitai. Apsikrėtusios jomis žuvys žūva, nes šie pirmuonys pažeidžia žuvų žiaunas ir dažnai ant žuvų odos žvynų galima matyti baltas gleives. Jautriausios žuvys – karpiažuvės ir lašišinės.
• Trichodinos. Žuvų parazitai, kurie pažeidžia odą, ji nukrenta gabalais, nes jos ypač stipriai prisitvirtina prie odos/žvynų, nes turi chitininių kabliukų.