Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Indėlių draudimas – ši draudimo rūšis skirta gyventojų bei juridinių asmenų bankuose bei kitose kredito įstaigose indėliams apsaugoti. Kai finansų institucijos susiduria su sunkumais, jos gali tapti nemokios, t. y. gali nesugebėti vykdyti savo įsipareigojimų gyventojams ir neturėti lėšų indėlių grąžinimui. Jeigu indėliai apdrausti, tai gyventojų pinigai yra saugūs – draudimas garantuoja indėlių grąžinimą.

Lietuvoje

Lietuvoje nuo 1997 m. veikia privalomasis indėlių draudimas, tam buvo įkurta ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. Bankai ir kitos kredito įstaigos, priimančios gyventojų bei juridinių asmenų indėlius, moka nustatyto dydžio draudimo įmokas, kurios yra kaupiamos Indėlių draudimo fonde. Esant reikalui, jos naudojamos sugrąžinant indėlius. Maksimali grąžinama indėlio suma bei laikotarpis, per kurį asmuo turi teisę atgauti savo indėlį, yra nustatyta įstatymu. Pavyzdžiui, net jeigu indėlis siekė pusę milijono litų, tai pagal įstatymą, galiojantį 2010 m., sugrąžinama gali būti tik 345 tūkst. litų – tokia yra šiuo metu nustatyta maksimali suma. Ši sistema galioja visoje šalyje ir indėlius draudžia komerciniai bankai, užsienio bankų skyriai (filialai) ir kredito unijos.