56 10 š pl 25 31 r ilg 56 16 š pl 25 52 r ilg 56 16 25 52 Ilzenbergo valsčiusXX a 1915 m Administracinis centras Elernė

56°10′š. pl. 25°31′r. ilg. / 56.16°š. pl. 25.52°r. ilg. / 56.16; 25.52

Ilzenbergo valsčius

XX a. – 1915 m.

Administracinis centras

Elernė arba Elkšniai

1913 m.

Jaunjelgavos apskritis

Ilzenbergo valsčius (rus. Ильзенбергская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje ir Latvijos pasienyje. Centras – Elernė arba Elkšniai. Pietinė valsčiaus dalis buvo dabartinės Lietuvos teritorijoje (Ilzenbergo dvaras ir jo apylinkės).

Istorija

Valsčius gubernijos žemėlapyje

Valsčius minimas XX a. pradžioje, kai priklausė Kuršo gubernijai. 1913 m. nurodomas valsčiaus centras Elernėje (rus. Эллернскiй вол. д.). Tikriausiai jis buvo ne dabartiniame Elernės kaime – į rytus nuo Daugpilio, kur buvo , bet pačiuose Elkšniuose, kurie yra ~10 km į šiaurės rytus nuo Ilzenbergo ir gerokai nutolę į šiaurės vakarus nuo Daugpilio. Be to, neatmestina galimybė, kad Elkšniais buvo vadinamas dabartinis Alksnių kaimas Lietuvoje, 1 km į rytus nuo Ilzenbergo, kadangi dar XX a. tarpukariu latvių žemėlapiuose Alksnių vietoje žymimas dvaras Elkšņu muiža.

XIX a. pabaigoje Ilzenbergas priklausė Sėlpilio apskrities (lenk. powiat Zelburski) Neretos parapijai (lenk. parafia Nerft).

Šaltiniai

Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 141 (PDF 41 psl.)
http://lithuanianmaps.com/images/1930_Latvia_069-Subata.jpg
Ilsenberg. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 263 psl. (lenk.)

[1] Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 141 (PDF 41 psl.)

[2] ttp://lithuanianmaps.com/images/1930_Latvia_069-Subata.jpg

[3] Ilsenberg. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 263 psl. (lenk.)