Iljiničiai

Iljiničiai
Iljiničių giminės herbas „Samtis“
Pradininkas	Jonas Iljiničius 1487—1489 m.
Titulas	Grafai
Laikotarpis	XV amžiaus vidurys
Šalys	LDK

Iljiničiai (lenk. Iliniczowie, Hliniczowie, Gliniczowie) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos rusėnų kilmės lietuvių didikų giminė. Giminės herbas .

Giminės istorija

Kilusi ir Naugarduko apylinkių. Svarbiausios valdos buvo Myrius, , , . Katalikai, nors pavardės kilmė slaviška. Pirmasis žinomas giminės atstovas buvo Ivanas arba Jonas Iljiničius, Vitebsko, vėliau Smolensko vietininkas. XV–XVI a. Iljiničiai buvo Lydos, Kauno, Lietuvos Brastos vietininkai. Savo įtaką sustiprino vedybomis su Kęsgailomis, Daumantais, Radvilomis.

Vieni turtingiausių LDK Ponų tarybos narių. Pagal 1528 m. LDK kariuomenės surašymą karo atveju rengdavo 160 raitelių, t. y. turėjo ne mažiau, kaip 2560 valstiečių dūmų. Paskutinis garsesnis giminės atstovas Sofijos Radvilaitės sūnus Jurgis Ščesnavičius Iljiničius, miręs bevaikis. XVII a. tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų vėl minimi Iljiničiai, tačiau jų giminystės ryšys nenustatytas.

1547 m. Mikalojus Radvila Juodasis Iljiničiams iš Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo grafų titulą.

Žymiausi Iljiničiai

• Jonas Iljiničius, (Iwan Ilinicz):
  • Jurgis Ivanovičius Iljiničius, (Jerzy Iwanowicz Ilinicz), Lietuvos dvaro maršalka, Myriaus pilies statytojas;
    • Jurgis Ščesnavičius Iljiničius (lenk. Jerzy Ilinicz, blrs. Юры Ільініч) pirmasis Bresto vaivada, kurį išaugino Mikalojus Radvila Juodasis, o jo turtus paveldėjo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis.

Šaltiniai

1. Rimvydas Petrauskas. Iljiničiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 777 psl.

Nuorodos

Trimitų herbo Radvilos 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba