Ignas DanilevičiusGimė 1787 m rugpjūčio 10 d Hrynievičius Palenkės vaivadija Lenkijos karalystėMirė 1843 m liepos 12 d 5

Ignas Danilevičius

Gimė	1787 m. rugpjūčio 10 d. Hrynievičius, Palenkės vaivadija, Lenkijos karalystė
Mirė	1843 m. liepos 12 d. (55 metai) Grafenbergas, Austrijos imperija

Veikla	teisės istorikas

Alma mater	Vilniaus universitetas

Vikiteka	Ignas Danilevičius

Ignas Danilevičius (Ignotas Danilavičius; lenk. Ignacy Daniłowicz, rus. Игнатий Николаевич Данилович; 1787 m. rugpjūčio 10 d. arba 1789 m. , Palenkės Bielsko apskritis, Palenkės vaivadija – 1843 m. liepos 12 d. arba 1848 m. Grafenbergas, dab. Jesenykas, ) – Lietuvos teisininkas, teisės istorikas, Charkovo, Maskvos ir Vilniaus universitetų teisės profesorius.

Biografija

Tėvas – unitų dvasininkas. Pradinį išsilavinimą suteikė dėdė Michailas Danilovičius. Vėliau mokėsi Lomžos pijorų mokykloje, Balstogės gimnazijoje. 1812 metais VU Teisės fakultete baigė teisę, teisės magistras.

Nuo 1814 m. iki 1824 m. (kitais duomenimis – iki 1825 m.) Vilniaus imperatoriškajame universitete dėstė valstybės teisę, Lietuvos (LDK) civilinę teisę ir (baudžiamąjį) procesą. Nuo 1819 m. iki 1824 m. VU Teisės fakulteto adjunktas, nuo 1823 m. profesorius.

Tyrė Lietuvos teisės istorijos šaltinius, ir Lietuvos Statuto sąsajas. Nuo 1814 iki 1823 m. dėstė kursą „“ (pasekėjas – Juozapas Jaroševičius). Lietuvai net ir netekus valstybingumo, Igno Danilavičiaus istoriniuose darbuose galima rasti daug nacionaliniam brendimui reikšmingų faktų bei interpretacijų. 1818-1819 m. Maskvoje ir Sankt Peterburge rinko medžiagą Lietuvos teisės istorijai.

1823 m. apkaltintas nelojalumu caro valdžiai, „žalinga“ įtaka jaunimui už ryšius su filomatais suimtas, atleistas iš VU ir ištremtas į Rusiją. Nuo 1824 m. iki 1835 m. Charkovo universiteto dėstytojas, nuo 1825 m. profesorius. Nuo 1835 m. iki 1839 m. Kijevo universiteto (KU) dėstytojas, pirmasis KU dekanas (nuo 1835 m.). 1839 m. iki 1842 m. Maskvos universiteto profesorius (nuo 1839 m.). Speranskio pavedimu parengė Magdeburgo teisės apmatus, pasitarnavusiais keičiant ją Mažojoje Rusioje. Vėliau išvyko į sanatoriją gydytis.

Mokslinė veikla

Parašė mokslo darbų iš teisės ir politinių mokslų. Tyrė senovės Lietuvos teisės šaltinius, daugiausia Lietuvos Statutą, parašė apie jį 24 veikalus. Lietuvos teisės atsiradimą aiškino luomų kova. Vertino teisės reikšmę visuomenei: esanti gerų įpročių šaltinis, kiekvienam piliečiui garantuojanti nuosavybę, tačiau turinti būti visiems aiški ir vienoda, pagrįsta protu ir teisingumu, tik tada piliečių asmeniniai interesai derinsis su viešaisiais.

Rado ir paskelbė vertingų teisės šaltinių. Tarp jų:

ir rusų kronika (lenk. Latopisiec Litwy i kronika ruska z rękopisu sławiańskiego przepisane, 1823–1824 m., 1827 m.;
(Statut Kazimierza Jagiellonczyka, pomnik naydawnieyszych uchwał litewskich z XV wieku wynaleziony... Wilno, 1826 m.).

Spaudai parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos istorinių šaltinių publikaciją „Popiežių, imperatorių, karalių, kunigaikščių aktų lobynas“ (Skarbiec dyplomatów papieskich, cesarskich, królewskich, książęcych, 2 t. 1860-1862, išleido Eustachijus Tiškevičius).

Bibliografija

Napoleono kodeksas palyginus su Lenkijos ir Lietuvos teise (lenk. Kodex Napoleona w porównaniu z prawami polskiemi i litewskiemi, parašyta 1817 m., išspausdinta 1905 m. (novatoriškas pagal laikmetį lyginamasis darbas).
Istorinis žvilgsnis į Lietuvos Statutą (vok. Historischer Blick auf das Litauische Statut, 1834 m., lenkų ir ukrainiečių k. 1837 m.
Apie Lietuvos metraščius (rus. О литовских летописях) 1840 m., lenkų ir vokiečių k. 1841 m.
Lietuvos teisių rinkinys (Zbiór praw litewskich), 1841 m.

Šaltiniai

Biografija (enciklopedija „“)
VU informacija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto. VUB
mokslas.lt informacija
„Istorija, istorikai ir visuomenė“ 2005-12-21 iš Wayback Machine projekto. 2005 m. spalio 6-19 d. Nr 17 (329), „Mokslo Lietuva“
„Vilniaus universitetas dailėje“ (Vilnius, Vaga, 1986)
Biografija (rusų k.)
„Teisė ir ekonomika“, VU 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto. VUB informacija
. Ignas Danilevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 467 psl.

[1] Biografija (enciklopedija „“)

[2] VU informacija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto. VUB

[3] slas.lt informacija

[4] „Istorija, istorikai ir visuomenė“ 2005-12-21 iš Wayback Machine projekto. 2005 m. spalio 6-19 d. Nr 17 (329), „Mokslo Lietuva“

[5] „Vilniaus universitetas dailėje“ (Vilnius, Vaga, 1986)

[6] Biografija (rusų k.)

[7] „Teisė ir ekonomika“, VU 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto. VUB informacija

[8] . Ignas Danilevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 467 psl.