Ifigenija

Ifigenija (sen. gr. Ἰφιγένεια) – graikų mitologijos veikėja, achajų vado Trojos kare Agamemnono ir Klitemnestros duktė, Elektros, ir Oresto sesuo.

„Ifigenija“ (1871)
Autorius Anzelmas Feurbachas

Agamemnonas buvo supykdęs deivę Artemidę ir negalėjo iš Aulidės išplaukti į karą su Troja. Pranašui Kalchantui patarus Agamemnonas sutiko paaukoti dukterį Artemidei, kad ši pasiųstų palankius vėjus ir achajų laivai galėtų išplaukti. Aukojimo metu Artemidė pakeitė Ifigeniją stirna, ją pačią nugabeno į Tauridę ir paskyrė savo šventyklos žyne. Ten ją surado brolis Orestas su draugu Piladu; visi trys grįžo į Graikiją.

Manoma, kad mitas labai senas, atspindi senovės paprotį aukoti dievams žmones, o merginos pakeitimas elne sugalvotas vėliau, kai tokių aukojimų atsisakyta. Ifigenijos nugabenimas į Tauridę taip pat naujas mito bruožas, iš tų laikų, kai graikai jau pažino Juodąją jūrą. Mitą apie Ifigenijos aukojimą pirmasis aprašė graikų poetas Hesiodas.

Antikos dramaturgai Aischilas, Euripidas, Sofoklis ir vėlesnių epochų rašytojai Žanas Rasinas, Johanas Volfgangas Gėtė naudojo šį mitą savo kūrinių siužetams.

Šaltiniai

1. Aleksandra Teresė Veličkienė, Agamemnonas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2023-11-20. Nuoroda tikrinta 2024-06-01.
2. Ifigenija, Antikos žodynas. Vilnius, „Alma litera“, 1998, p. 205.
3. Ifigenija, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-05-25. Nuoroda tikrinta 2024-06-01.