Idin Daganas akad 𒀭𒄿𒁷𒀭𒁕𒃶 Di din Dda gan Isino karalius valdęs 1974 1954 m pr m e pagal tai trečiasis valdovas Sostą pave

Idin-Daganas (akad. 𒀭𒄿𒁷𒀭𒁕𒃶, ^Di-din-^Dda-gan) – Isino karalius, valdęs 1974–1954 m. pr. m. e. (pagal ); tai trečiasis valdovas. Sostą paveldėjo iš tėvo . Kaip ir pastarasis, titulavosi „Šumero ir Akado karaliumi“.

Šešiakampė molinė prizmė, ant kurios įrašytas valdovą liaupsinantis himnas (Luvras)

Teigiama, kad Idin-Dagano valdymo laikotarpiui būdingas politinis stabilumas, Babilonijoje tuo metu vyravo taika. Išlikusiuose metų varduose kalbama apie įvairius kulto reikalus.

Išlikę keletas karaliaujant Idin-Daganui sukurtų literatūrinių kompozicijų, viena iš jų – himnas deivei Ninisinai. Šiame kūrinyje aprašoma Naujųjų metų šventė, kurios kulminacija – Idin-Dagano šventosios vedybos su deive (). Be to, aptikta šešiakampė molinė prizmė, ant kurios įrašytas himnas Idin-Daganui (datuojama 1950 m. pr. m. e., saugoma Luvro muziejuje). Kūrinyje aprašoma valdovo išmintis ir galybė, kuriomis jį apdovanoję dievai.

Po Idin-Dagano mirties sostas atiteko jo sūnui Išme-Daganui.

Šaltiniai

„Sumerian Dictionary“. oracc.iaas.upenn.edu.
Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 76. .
Lukáš Pecha. The Material and Ideological Base of the Old Babylonian State: History, Economy, and Politics. Rowman & Littlefield, 2018, p. 23.
Hymn to Iddin-Dagan, arthistoryproject.com. Nuoroda tikrinta 2020-09-02.

[1] „Sumerian Dictionary“. oracc.iaas.upenn.edu.

[Leick-2] Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 76. .

[Pecha-3] Lukáš Pecha. The Material and Ideological Base of the Old Babylonian State: History, Economy, and Politics. Rowman & Littlefield, 2018, p. 23.

[4] Hymn to Iddin-Dagan, arthistoryproject.com. Nuoroda tikrinta 2020-09-02.