Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Oficialus statusas
Klasikinė majų kalba
Kalbama	nėra
Kalbančiųjų skaičius	mirusi
Kilmė	Majų Vakarų atšaka Čolų kalbos
Oficiali kalba	nėra
Kalbos kodai
ISO 639-3	emy

Hieroglifinė majų kalba, dar vadinama klasikine majų kalba – mirusi kalba, kuria kalbėta I mūsų eros tūkstantmentyje (t. y. Klasikiniu laikotarpiu), Mezoamerikos Majos regione, ir kuria palikta dugybė įrašų hieroglifiniu majų raštu.

Majų kalbų klasifikacija. Klasikinė majų kalba schemoje vadinama „Cho'l proper“

Lingvistinėje klasifikacijoje ši kalba priklauso majų kalbų vakarų pošakiui, čolų kalbų šakai, kuomet nuo šios I tūkst. pr. m. e. viduryje atsiskyrė celtalinės kalbos. Klasikinės majų kalbos tiesioginė palikuonė yra čolti kalba (irgi mirusi). Iš gyvųjų kalbų jai artimiausios palikuonės yra , ir .

Raštas

Pagrindinis straipsnis – Majų raštas.

Klasikinė majų kalba yra labai gerai dokumentuota, nes ja palikta daug įrašų vadinamuoju majų raštu. Kadangi šis raštas leido perteikti gramatines kategorijas (galūnes, priešdėlius), kalbos sistemą galima atkurti gana tiksliai.

Fonetika

Klasikinė majų kalba turėjo 21 priebalsį, tarp kurių gerkliniai priebalsiai žymimi '.

Priebalsių sąrašas yra: ', P, T, K, P', T', K', B', TZ, CH, TZ', CH', S, X, J, H, L, M, N, W, Y.

Balsių yra 5 (A, E, I, O, U), bet jie gali įgauti ir papildomų bruožų, t. y. tapti ilgaisiais (AA), gerkliniais (A') ar reartikuliuotais gerkliniais (A'A). Šios balsių savybės rašte nėra atspindimos, bet gali būti atkurtos mokslininkų.

Gramatika

Glifas K’A’-yi-u-?-SAK-IK’, kuriame ženklai „yi“, „u“ reiškia gramatines kategorijas

Majų kalbai, kaip ir moderniosioms majų kalboms, būdinga sakinio struktūra yra tarinys – papildinys – veiksnys (VOS), kas labai neįprasta indoeuropietiškoms kalboms (čia dažniausiai paplitusi struktūra yra veiksnys – tarinys – papildinys). Laiko nuoroda (data) eina prieš šią konstrukciją.

Veiksmažodis (jų dabartiniams mokslininkams žinoma apie 100) gali būti asmenuojamas ir kaitomas veikslais, rūšimis. Asmenį parodo atitinkamas priešdėlis ar priesaga. Dažniausiai pasitaikantis yra trečiojo asmens priešdėlis u. Kalbai būdinga ypač sudėtinga rūšių sistema, mat be įprastinių veikiamosios ir neveikiamosios rūšies čia dar naudojamos ir kitokios rūšys. Pavyzdžiui, žodis „tzutz“ („pabaigti“) gali būti kaitomas taip:

Utzutzu’w – jis jį pabaigė
Tzuhtzaj – jis buvo pabaigtas
Tzutzuuy – jis pasibaigė
Tzutzuuw – jis pabaigė
Tzutzuul – baigėsi

Daiktavardis nekaitomas nei linksniais, nei giminėmis.

Nuorodos

Duomenys apie kodu „emy“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
Linguist kalbos kodo „emy“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „emy“)
MultiTree kalbos kodo „emy“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „emy“)