Hermann HirtGimė 1865 m gruodžio 19 d Magdeburgas VokietijaMirė 1936 m rugsėjo 12 d 70 metų Gysenas VokietijaVeikla kalb

Hermann Hirt

Gimė	1865 m. gruodžio 19 d. Magdeburgas, Vokietija
Mirė	1936 m. rugsėjo 12 d. (70 metų) Gysenas, Vokietija

Veikla	kalbininkas

Alma mater	Freiburgo universitetas Leipcigo universitetas

Hermanas Hirtas (vok. Hermann Hirt, 1865 m. gruodžio 19 d. Magdeburgas, Vokietija – 1936 m. rugsėjo 12 d. Gysenas, Vokietija) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.

Biografija

H. Hirtas rašė apie vokiečių eilėdarą (Untersuchungen zur westgermanischen Verskunst, 1889), redagavo A. Šopenhauerio Parerga (1890), vėliau, atsidėjęs indoeuropiečių filologijai, tyrė kirčiavimą ir parašė Der indogermanische Accent (1895) bei Der indogermanische Ablaut, vornehmlich in seinem Verhältnis zur Betonung (1900). Tapęs Leipcigo universiteto profesoriumi H. Hirtas įnešė svarų indėlį į K. Brugmano ir darbą Indogermanische Forschungen, šiame veikale prisidėjo prie linksnių galūnių morfologijos. 1902 m. publikavo Handbuch der griechischen Laut- und Formenlehre, pirmąjį jo redaguotos indoeuropiečių kalbotyros vadovėlių serijos tomą. Jis yra Indogermanische Grammatik autorius, ši gramatika 1921–1937 m. buvo publikuota septyniais tomais. H. Hirtas reikšmingai prisidėjo prie indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo ir (balsių kaitos) tyrimų. Suformulavo baltų ir slavų kalbose galiojantį dėsnį, pavadintą jo vardu – Hirto dėsniu.

H. Hirtas palaikė indoeuropiečių protėvynės Šiaurės Europoje teoriją, tačiau kritikavo nacių partijos skleidžiamą demagogiją apie indoeuropiečių rasinę-antropologinę priklausomybę.

Bibliografija

Hirt H (1895). Der indogermanische Akzent. Strassburg:Trübner.
Hirt H (1900). Der indogermanische Ablaut, vornehmlich in seinem Verhältnis zur Betonung. Strassburg: Trübner.
Hirt H (1902). Handbuch der griechischen Laut- und Formenlehre (2 red. 1912). Strassburg: Trübner.
Hirt H (1905–1907). Die Indogermanen. Ihre Verbreitung, ihre Heimat und ihre Kultur (2 t.). Strassburg: Trübner.
Hirt H (1909). Etymologie der neuhochdeutschen Sprache. München: Beck (2 red. 1921).
Hirt H (1921–1937). Indogermanische Grammatik (7 t.). Heidelberg: Winter.
Hirt H (1931–1934). Handbuch des Urgermanischen (3 t.). Heidelberg: Winter.
Hirt H (1939). Hauptprobleme der indogermanischen Sprachwissenschaft. Hrsg. und bearbeitet von H. Arntz. Halle: Niemeyer.
Hirt H (1940). Indogermanica. Forschungen über Sprache und Geschichte Alteuropas. Halle: Niemeyer.

Literatūra

Gilman, D. C.; Peck, H. T.; Colby, F. M., eds. (1905). „Hirt, Herman“. New International Encyclopedia (1st ed.). New York: Dodd, Mead.

Nuorodos

Portretas Titus galerijoje