Heraklijus

Heraklėjas (gr. Ηράκλειος: Hērakleios, lot. Flavius Heraclius Augustus, apie 575 m. Kapadokija – 641 m. vasario 11 d. Konstantinopolis) – 610–641 m. Bizantijos imperatorius.

Heraklėjas
Bizantijos imperatorius
Heraklėjas
Visas vardas	Flavius Heraclius Augustus
Gimė	575 m. Kapadokija
Mirė	641 m. vasario 11 d. (~66 metai) Konstantinopolis
Sutuoktinis (-ė)	Fabija Eudokija Martina
Vaikai	Eudiksija Epifanija Fabijus Teodosijus Konstantinas Dovydas Tiberijus Martinosas Augustina Anastasija Febronija
Bizantijos imperatorius
Valdė	610 m. - 641 m. (~31 metai)
Pirmtakas	Imperatorius Fokas
Įpėdinis
Vikiteka	Heraklėjas

Bizantijos imperija 526-600 metais

Biografija

pradininkas. Armėnų kilmės. Gimė Afrikos provincijos valdytojo šeimoje.

Šeima

Pirmoji žmona Fabija Eudokija, su ja gimė vaikai Eudiksija Epifanija ir .

Antroji žmona Martina, su ja gimė 10 vaikų, tačiau kai kurių jų vardai yra ginčytini: Fabijus, Teodosijus, Konstantinas, , Dovydas Tiberijus, Martinosas, Augustina, Anastasija, Febronija.

Konstantinopolio miestiečių paprašytas apginti juos nuo negabaus imperatoriaus Foko valdžios su kariuomene užėmė Konstantinopolį ir buvo karūnuotas imperatoriumi.

Valdymas

Įgyvendino administracinę ir karinę reformas, kurios sustiprino Bizantiją. Valstybę suskirstė į karinius-administracinius vienetus – temus. Ilgai kariavo su avarais ir slavais. 622–627 m. sumušė persus, bet 636 m. pralaimėjo arabams. Bizantija prarado Mesopotamiją, Siriją, Palestiną, dalį Egipto.

Heraklėjas Gimė: apie 575 Mirė: 641 vasario 11
Karališkieji titulai
Prieš tai: Fokas	Bizantijos imperatorius 610–641 Kartu su Konstantinas III nuo 613	Po to: Konstantinas III ir
Politinis postas
Prieš tai: Imp. Fokas 603, tada nustojo galioti	Romos imperijos Konsulas 608 Kartu su	Po to: Nustotojo galioti, Imp. 642

Šaltiniai

1. Heraklėjas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 487 psl.

Literatūra

1. Andreas N. Stratos: Byzantium in the Seventh Century. Bd. 1, Amsterdam 1968.
2. Wolfram Brandes: Herakleios und das Ende der Antike im Osten. Triumphe und Niederlagen. In: Mischa Meier (Hrsg.), Sie schufen Europa. München 2007, S. 248–258.
3. John Haldon: Byzantium in the Seventh Century. The Transformation of a Culture. 2. Aufl. Cambridge 1997 (wichtiges Überblickswerk).
4. James Howard-Johnston: Heraclius’ Persian Campaigns and the Revival of the East Roman Empire 622–630. In: War in History 6 (1999), S. 1–44.
5. Treadgold, Warren. A History of Byzantine State and Society. Stanford: University of Stanford Press, 1997, p. 287
6. R. H. Charles. The Chronicle of John, Bishop of Nikiu: Translated from Zotenberg’s Ethiopic Text, 1916. Reprinted 2007. Evolution Publishing, .
7. Walter E. Kaegi. Heraclius Emperor of Byzantium, Cambridge University Press, 2003.
8. C. Mango & R. Scott. The Chronicle of Theophanes Confessor, Oxford University Press, 1997.
9. C. Mango. Nikephoros Patriarch of Constantinople. Short History, Dumbarton Oacks Texts 10, 1990.

Nuorodos

• Viduramžių genealogija
• Romos imperatorių enciklopedija