Henrikas Semiradskis

Henrikas Semiradskis (lenk. Henryk Siemiradzki, 1843–1902 m.) – XIX a. lenkų tapytojas, akademistas. Geriausiai žinomas istorinio žanro paveikslais.

H. Semiradskis 1899 metais

Biografija

Henrikas Hektoras Semiradskis gimė 1843 m. spalio 24 d. šeimos sodyboje prie Charkovo, tuometinėje Rusijos imperijoje. Semiradskių giminė nuo seno gyveno LDK žemėse. Henriko tėvas buvo karininkas ir tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, tačiau nacionalistinės nuotaikos tarp Ukrainos lenkų buvo stiprios ir Henrikas Semiradskis save laikė lenku, nors Rusijos kritikai, jam išgarsėjus, bandydavo priskirti jį Rusijos tapytojams. 1864 m. H. Semiradskis baigė Charkovo universitetą, įgijo mokslų kandidato laipsnį gamtos mokslų disciplinoje. Tais pačiais metais jis pradėjo mokytis Sankt Peterburgo dailės akademijoje, 1866 m. buvo priimtas į pilnateisius studentus. Dailininkas parodė talentą, studijų metu buvo apdovanotas dviem aukso ir penkiais sidabro medaliais, jį rėmė rektorius Fiodoras Brunis. 1871 m. baigęs akademiją aukso medaliu H. Semiradskis laimėjo šešerių metų paramą studijoms užsienyje. Jis išvyko į Vokietiją, pagarsėjo Miunchene sukurtu paveikslu „Romiečių orgija“. Po to keliavo į Italiją, 1872 m. atvyko į Romą ir pasiliko joje iki gyvenimo pabaigos. Pasak jo dukters, „...jis pamatė Romą ir visa kita jam nustojo egzistuoti“.

Romoje H. Semiradskis pradėjo garsėti istoriniais paveikslais iš Sen. Romos ir krikščionybės istorijos. Jį kelis kartus studijoje aplankė Italijos karalienė, lankėsi Rusijos caro brolis Paulius. Iš jo istorinių paveikslų įkvėpimo sėmėsi Henrikas Senkevičius, kai rašė romaną „Quo vadis?“. 1873 m. Sankt Peterburgo akademija jam suteikė akademiko vardą, 1877 m. − profesoriaus už paveikslą „Nerono fakelai“. H. Semiradskis tapo Berlyno, Stokholmo (1879), Romos Šv. Luko (1880) ir Paryžiaus (1889) dailės akademijų nariu. 1876 m. jam suteiktas Italijos karūnos ordinas. 1878 m. už paveikslą „Vaza ar moteris“ jis buvo apdovanotas aukso medaliu pasaulinėje parodoje Paryžiuje, bei jam suteiktas Prancūzijos . 1898 m. H. Semiradskis apdovanotas Italijos karaliaus Šv. Maurikijo ir Lozoriaus ordinu. Dailininkas plačiai eksponavo po Europą, lankėsi Lenkijoje. Henrikas Semiradskis mirė 1902 m. rugpjūčio 23 d. Strzałków kaimelyje, netoli Lodzės Lenkijoje. Iš pradžių jo palaikai buvo palaidoti Varšuvoje, vėliau perkelti į Skałka bažnyčią Krokuvoje šalia kitų žymių Lenkijos kultūros veikėjų kapų.

Darbų galerija

• H. Semiradskio kūriniai chronologine tvarka

• „Nimfa“, 1869 m., Lvovo nacionalinė dailės galerija
• „Nerono fakelai“, 1876 m., Nacionalinis Varšuvos muziejus
• „Kristus ir samarietė“, 1890 m., Lvovo nacionalinė dailės galerija
• „Krikščioniškoji Dirkė“, 1897 m., Nacionalinis Varšuvos muziejus

Šaltiniai

Vikiteka: Henryk Siemiradzki – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. „The Christian Dirce - Henryk Siemiradzki“. Google Cultural Institute. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.

• Ewa Micke-Broniarek, National Museum in Warsaw, December 2004