Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Helianthus tuberosus

Bulvinė saulėgrąža (Helianthus tuberosus)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Astražiedžiai ( Asteridae)
Šeima:	Astriniai ( Asteraceae)
Gentis:	Saulėgrąža ( Helianthus)
Rūšis:	Bulvinė saulėgrąža ( Helianthus tuberosus)

Bulvinė saulėgrąža arba topinambas (Helianthus tuberosus) – astrinių šeimos augalas (2n = 102). Tai daugiametė 1,5 metrų aukščio žolė. Augalas truputį panašus į saulėgrąžą (ta pati gentis). Stiebas apaugęs plaukeliais, žiedynai geltoni, panašūs į saulėgrąžų graižus (dėl to topinambai dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis), tik žymiai mažesni. Topinambai kilę iš Šiaurės Amerikos. Dar vadinama Jeruzalės artišoku, nors neturi nieko bendro nei su Jeruzale, nei su .

Biologiniai ypatumai

Stiebas 1,5-2 m aukščio, viršuje šakotas. Stiebiniai auginiai lengvai įsišaknija. Žiedynai – graižai, kaip saulėgrąžų, graižo „pintinėlė“ tik 1-1,5 cm skersmens. Žydi rugsėjo-spalio mėnesiais, sėklos paprastai nesubręsta ne tik dėl šiltų orų stygiaus, bet ir dėl mejozės sutrikimų. Topinambai kryžmadulkiai.

Po žeme sudaro trumpus , ant kurių galų formuojasi stiebagumbiai. Gumbų forma gana įvairi, akutės iškilios.

Laukiniai topinambai labai paplitę Šiaurės Amerikoje, mėgsta molingas dirvas, auga pakelėse ir paupiuose.

Auginimas ir panaudojimas

Dabar auginami JAV, Prancūzijoje. Pradžioje topinambus augino kaip maistinius, o XX a. pradžioje ėmė auginti ir kaip pašarinius bei techninius augalus (etanolio ir fruktozės gamybai). Topinambo stiebagumbis vidutiniškai turi 11,7 % inulino, 6,3 % cukraus ir šiek tiek krakmolo.

Veislių nėra daug, iki 1920 m. topinambų selekcija užsiiminėjo tik Prancūzijoje. Topinambai į Europą pateko XVII a. pradžioje, pirmiausia į Prancūziją, vėliau – į Italiją, Nyderlandus, Angliją. Pirmą kartą botaniškai aprašytas 1616 m.
Kultūriniai topinambai nuo laukinių nedaug nutolę, lengvai sulaukėja. Auga tiek drėgnose molingose (kaip mezofitas), tiek sausose smėlingose (kaip kserofitas) dirvose. Šiaurės Kaukaze aptikti didžiuliai sulaukėjusių topinambų sąžalynai.

Hibridai

TSRS I. Marčenka (И. Марченко) ir N.Ščibria (Н. Щибря) sukryžmino topinambus su saulėgražomis ir gavo naują rūšį, kurią pavadino „topinsaulėgrąža“ (топинсолнечник = топин-амбур + под-солнечник), kurios 2n = 68. Pirmos kartos hibridai buvo , sudarantys stiebagumbius (susitelkusius mažame tūryje), bet jų žiedai mažai vaisingi. Šių hibridų derlingumas buvo 75-80 t/ha žaliosios masės ir 35-40 t/ha stiebagumbių.

Topinambo stiebagumbiai
Topinambo žiedai
Jauni topinambo stiebai

Vikiteka: Bulvinė saulėgrąža – vaizdinė ir garsinė medžiaga