Hehiai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Wahehe
Gyventojų skaičius	750 tūkst. (1994 m.)
Populiacija šalyse	Tanzanija
Kalba (-os)
Religijos	krikščionybė
Giminingos etninės grupės	, njamveziai,

Hehiai, vahehiai (suah. Wahehe) – Tanzanijos etninė grupė, kuri kalba kalba, priklausančia bantu kalboms. 1994 m. jų buvo priskaičiuojama 750 tūkst.

Geografija

Didžiųjų ežerų valstybė: Uhehe
Šalis	Tanzanija ()
Tautos	vahehiai
Laikotarpis	1860-1962
Miestai	, Iringa
Valdovas
Uhehe buvo Iringos regiono šiaurinėje dalyje

Hehių gyvenamas regionas yra vadinamas Uhehe dab. centrinėje Tanzanijoje. Apima šiaurinę dalį Iringos administracinio regiono. Tai - aukštikalnių regionas, kurį drėkina Didžioji Ruaha upė, vienas iš svarbiausių Rufidžio intakų. Šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojasi su žemėmis, pietvakariuose - su , pietuose - su benų žemėmis. Rytuose jų teritoriją uždaro kalnagūbris, už kurio plyti retai gyvenamos savanos.

Didžiausias regiono miestas - Iringa. Tradicinė sostinė - .

Istorija

Iki XIX a. vidurio hehiai, kaip ir kultūriškai giminingi njamveziai, , nesukūrė stiprių centralizuotų valstybių, o gyveno susiskirstę į keliasdešimt smulkių gentinių susivienijimų. Tik XIX a. pradžioje atsirado didesni politiniai junginiai, kurių svarbiausi buvo Nguluhe, Ilole, Lungemba, Udongwe ir kt. Juos valdė valdovai, tituluojami . Gerokai sparčiau už hehius savo valstybę sukūrė jų pietvakariniai kaimynai , iš kurių hehiai perėmė daug kultūros bruožų, pirmiausia karines taktikas, politinę organizaciją ir net tam tikrą terminologiją.

Stipriausia hehių valstybė buvo Nguluhe su sotine Kalengoje, valdoma dinastijos, kildinamos iš Mujingos (Muyinga). Jo palikuonis (Munyigumba) į valdžią atėjo apie 1860 m. Jis pradėjo ekspansiją kitų karalysčių atžvilgiu. Jam ne tik pavyko nukariauti smulkesnes hehių karaystes, bet ir įgyti hegemoniją sangu žemėse. Taip buvo sukurta nemaža "imperija", kurios valdovas titulavosi . Hehių galia buvo pagrįsta ypač stipria visuomenės militarizacija: karalystėje nuolat buvo pasiruošę karui daugiau nei 20 tūkst. karių, kurie naudojo ietis, ir buvo specialiai apmokomi armijoje.

Būtent karinės konsolidacijos laikotarpiu formavosi bendra hehių etninė tapatybė. Jų etnonimas kilo iš kare naudojamo šūkio hee twahumite, hee twahumite, he he he heeeeee.

Po Munjigumbos mirties apie 1878 m. karalystėje kilo pilietinis karas, kurio metu valdžią norėjo užgrobti valdovo žentas, njamvezių kilmės Mhamile. Po trumpos kovos soste įsitvirtino sūnus (Mkwawa), kuris tęsė tėvo pradėtą krašto konsolidaciją ir ekspansiją. Jis vykdė karus su kaimynais sangu ir gogais, paversdamas Uhehe viena stipriausių Rytinės Afrikos karalysčių, kontroliuojančia pelningus karavanų kelius.

Atėjus vokiečiams kolonistams, ir Uhehe prijungus prie Vokietijos Rytų Afrikos, 1891 m. hehiai pasipriešino kolonizacijai. Vadovaujami Mkvavos, jie pradėjo hehių sukilimą ir laimėjo keletą mūšių prieš vokiečius. Po to, kai 1894 m. vokiečiai užėmė jų sostinę Kalengą, Mkvava toliau vadovavo partizaniniam karui iki 1898 m., kol buvo priverstas nusižudyti. Mkvavos galva buvo išvežta į Vokietiją, bet jo kaukolė grąžinta britų valdomai Tanganikai 1954 m.

Po sukilimo numalšinimo Vokietija panaikino Uhehe karalystę. Ją atkūrė britai 1927 m. 1962 m. po Tanganikos nepriklausomybės karalystė vėl buvo panaikinta.

Monarchai (Mtwa)

• 1860 - 1878 ;
• 1880 - 1896 ;
• 1896 - 1897 ;
• 1897 - 1927 Karalystė panaikinta;
• 1927 - 1940 ;
• 1940 - 1962