Haraldas Teodoras Biezais latv Haralds Teodors Biezais 1909 m liepos 10 d Tukumo apskritis Rusijos imperija 1995 m geguž

Haraldas Teodoras Biezais, latv. Haralds Teodors Biezais (1909 m. liepos 10 d. , (Tukumo apskritis, Rusijos imperija) – 1995 m. gegužės 18 d. Stokholme, Švedija) – religijos istorikas Latvijoje ir Švedijoje, baltų religijos tyrėjas.

Biografija

Gimė vargingoje valstiečių šeimoje. 1928–1932 m. studijavo teologiją Latvijos universitete. 1930 m. įgijo teisę pamokslauti bažnyčioje, o 1932 m. įšventintas evangelikų liuteronų kunigu.

Nuo 1934 m. vienerius metus klausėsi ir Karlo Gustavo Jungo paskaitų Ciuricho universitete. Pažintis su Albertu Švaiceriu jam padarė didelę įtaką ir šiam teologui H. Biezais skyrė dalį savo disertacijos. 1936 m. jis tęsė studijas . 1938 m. Rygoje apgynė disertaciją teologijos daktaro laipsniui gauti, po to dėstė religijos pradmenis mokykloje Gramzdoje.

Po 1940 m. habilitacijos jis pradėjo dirbti privatdocentu Latvijos universiteto Teologijos fakultete. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje su žmona ir dukra pasitraukė į Gotlando salą Švedijoje. 1945 m. įsidarbino asistentu Upsalos universitete, kartu šioje aukštojoje mokykloje studijavo filosofiją. Tuo pačiu metu Švedijos vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dėstė religijos pradžiamokslį. 1955 m. jam buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis, nuo 1958 m. neetatinio profesoriaus pareigose Upsalos universitete dėstė religijos istoriją. 1961 m. tapo etatiniu profesoriumi. 1971–1972 m. dirbo vizituojančiu profesoriumi Turku mieste Suomijoje, o 1975–1976 metais – Bonos universitete Vokietijoje. Nuo 1980 m. profesorius emeritas, 1990 m. jam suteiktas Helsinkio universiteto garbės daktaro laipsnis.

Haraldas Biezais buvo iškilus religijotyrininkas, priklausė Nathan’o Söderblom’o religijos istorikų bendrijai. Žinomiausi jo darbai yra „Senųjų latvių svarbiausios deivės“ (1955 m.), „Dievybės latvių liaudies religijoje“ (1961 m.), „Senųjų latvių dangiškoji dievų šeima“ (1972 m.) ir kt. Paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais daugiau dėmesio skyrė bendriems baltų dievams.

Bibliografija (pasirinktinai)

Die Hauptgöttinnen der alten Letten – Almquist & Wiksell, 1955
Die Gottesgestalt der Lettischen Volksreligion – Almquist & Wiksell, 1961
Die himmlische Götterfamilie der alten Letten – Almquist & Wiksell, 1972
Lichtgott der alten Letten – Almquist & Wiksell, 1976
mit Åke V. Ström: Germanische und baltische Religion – Kohlhammer, 1975
Die baltische Ikonographie – Brill, 1985

Šaltiniai

Biezais, T Haralds // Vem är Vem?: Norrland, supplement, register (andra upplagan, 1968)
Iveta Leitane: Haralds Biezais (1909–1995). Ein Religionshistoriker zwischen Theologie und Religionswissenschaft. In: Horst Junginger (Hrsg.): The Study of Religion under the Impact of Fascism. Brill, Leiden, 2007 S. 511–542