Haraburdos

Haraburdos - LDK stačiatikių bajorų giminė.

Herbas "Abdank"

Giminė

Ist. šaltiniuose minima nuo XVI amžiaus.Pagal giminės tradiciją - kilę iš totorių. Haraburdų valdos iš pradžių buvo Polocko žemėje, vėliau giminė persikėlė į Gardino, Slanimo ir Naugarduko apskritis. Pirmasis žymesnis Haraburdų atstovas buvo XVI a. 1 pusėje gyvenęs , karalienės Bonos Sforzos dijokas ir vienas jos turtų LDK valdytojų. Veikiausiai jis gavo Habdanko herbą, kuris nuo to laiko giminei nuolat priklausė. Tarp visų vėlesnių Haraburdų atstovų didž. karjerą padarė jo sūnūs Mykolas, Lukas, Ancuta, Simonas ir Jonas. Mykolas Haraburda (m. 1586) buvo Ldk Žygimanto Augusto dijokas, nuo 1566 m. d. raštininkas, o 1584 m. paskirtas Minsko kaštelionu, vienintelis iš giminės tapo LLV senatoriumi. Buvo santykių su Maskvos d. kun-te specialistas, jo kompetenciją vertino ir caras Ivanas IV. Dalyvavo svarbiose pasiuntinybėse į Maskvą: 1563 m. - dėl Polocko atgavimo (rūpinosi išlaisvinti ir į nelaisvę patekusį brolį dijoką ), 1573-1574 m. - dėl caraičio Fiodoro kandidatūros į LLV sostą, 1581-1582 m. - parengti Zapolskij Jamo paliaubų. Rūpinosi stačiatikybės stiprinimu LDK: per vieną kelionę į Maskvą gavo į rusų kalbą išverstus ST ir NT, jie K. Ostrogiškio iniciatyva išspausdinti (vad. Ostrogo Biblija 1581). buvo kunigas. 1562 m. tapo Polocko vyskupu, pareigas ėjo iki 1563 m., kai Polocką užėmė Maskvos kariuomenė. 17 - XVIII a. Haraburdos - didelė vidutinių bajorų giminė. Jos atstovai buvo vieni Slanimo ir Naugarduko apskričių bajorijos vadovų (pvz., - 1640 - 1709 m. gyvenęs buvo Slanimo apskr. maršalka, daug kartų rinktas pasiuntiniu į LDK Seimą).

Šaltiniai

1. Haraburdos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 391 psl.