Handlangeris

Handlangeris (rus. гандлангер, vok. Handlanger) – padėjėjas, neturintis specialaus pasirengimo; atliekantis „juodus“ darbus pagalbininkas), kitaip – pakanonieris (rus. подканонир), kanonieriaus mokinys (rus. канонирский ученик), patrankininko mokinys (rus. пушкарский ученик) – 1700–1834 m. žemiausio rango artileristas Rusijos kariuomenėje, kanonieriaus, kartais – bombardyro padėjėjas.
Laipsnis pirmą kartą atsirado 1700 m. kuriant artilerijos pulką. Įstatymiškai įteisintas 1712 m. artilerijos nuostatuose ir 1716 m. Karių statute.

Funkcijos

Handlangerio pareigos:

• Prižiūrėti šaudmenų dėžes
• Vadelioti į pabūklų pirmagalius pakinkytus arklius.

Pareigos mūšyje:

• Pagrindinė pareiga – nešti iš dėžių prie pabūklo.
• Padėti kanonieriams ar bombardyrams atridenti iššovusį pabūklą į vietą
• Prireikus pasukti pabūklą
• Prireikus pakeisti kanonierius ar net bombardyrus.

Geriausi handlangeriai, sukaupę reikiamų patirties ir žinių būdavo pakeliami į kanonierius, retkarčiais – į bombardyrus. Kiekvieno pabūklo įgula paprastai turėdavo 4-6 handlangerius. Paprastai kiekvienas bombardyras ir kanonierius turėdavo po 2 pagalbininkus handlangerius.
Karo ministro įsakymu handlangeriai vėliau buvo pervadinti į jaunesniuosius kanonierius, o gvardijos artilerijoje to laipsnio visiškai nebuvo.

Nuorodos

• Handlangeris (rus.)