Halofitai (sen. gr. ἅλας 'druska' + sen. gr. φυτόν 'augalas') – augalai, prisitaikę augti druskingoje aplinkoje – jūrų pakrantėse, druskožemiuose, maršose ir pan.
![image](https://www.wiki-data.lt-lt.nina.az/image/aHR0cHM6Ly93d3cud2lraS1kYXRhLmx0LWx0Lm5pbmEuYXovaW1hZ2UvYUhSMGNITTZMeTkxY0d4dllXUXVkMmxyYVcxbFpHbGhMbTl5Wnk5M2FXdHBjR1ZrYVdFdlkyOXRiVzl1Y3k5MGFIVnRZaTg0THpnd0wxWmxaMlYwWVdOcEpVTXpKVUl6Ymw5b1lXd2xRek1sUWpObWFXeGhKVEpEWDFOaGJHbDBjbUZzWDJSbFgyeGhYMVpwWkhKcFpYSmhYeVV5T0ZCeWIzWXVYMEoxWlc1dmMxOUJhWEpsY3lVeVExOVNaWEF1WDBGeVoyVnVkR2x1WVNVeU9TNXFjR2N2TWpNMWNIZ3RWbVZuWlhSaFkya2xRek1sUWpOdVgyaGhiQ1ZETXlWQ00yWnBiR0VsTWtOZlUyRnNhWFJ5WVd4ZlpHVmZiR0ZmVm1sa2NtbGxjbUZmSlRJNFVISnZkaTVmUW5WbGJtOXpYMEZwY21WekpUSkRYMUpsY0M1ZlFYSm5aVzUwYVc1aEpUSTVMbXB3Wnc9PS5qcGc=.jpg)
![image](https://www.wiki-data.lt-lt.nina.az/image/aHR0cHM6Ly93d3cud2lraS1kYXRhLmx0LWx0Lm5pbmEuYXovaW1hZ2UvYUhSMGNITTZMeTkxY0d4dllXUXVkMmxyYVcxbFpHbGhMbTl5Wnk5M2FXdHBjR1ZrYVdFdlkyOXRiVzl1Y3k5MGFIVnRZaTlsTDJVekwxTmhiSE52YkdGZmEyRnNhVjl6ZFdKemNDNWZhMkZzYVY5cmVqQTRMbXB3Wnk4eU16VndlQzFUWVd4emIyeGhYMnRoYkdsZmMzVmljM0F1WDJ0aGJHbGZhM293T0M1cWNHYz0uanBn.jpg)
Druska (natrio ir chloro jonai) daugeliui augalų pražūtinga, nes sutrikdo medžiagų apykaitą ląstelėse, pažeidžia . Tačiau halofitai prisitaikę prie druskos poveikio – krinohalofitai druskos perteklių šalina per specialias liaukas (pvz., balandūnė) ar hidatodes (eglūnas), euhalofitai – kaupia ląstelėse (druskė, jūrasmiltė, , pluoštagėlė), bet jų didelėse vakuolėse esantis vanduo mažina druskos koncentraciją, glikohalofitai dėl šaknų savybių blogai praleidžia druskas (pvz., kietis, ). Daugelis halofitų pasižymi mėsingais lapais ir stiebais.
Pagal buveines halofitai skirstomi į vandens (akvahalofitus), sausumos (terestrohalofitus) ir orinius (aerohalofitus), pagal druskingumo toleranciją halofitai skiriami į oligohalofitus (pakenčia 0,01–0,1 % druskingumą), mezohalofitus (0,1–1 %) ir euhalofitus (>1 %).
Lietuvoje halofitai savaime auga pajūryje ir prie mineralinių šaltinių (smiltyninė druskė, sultingoji jūrasmiltė, ), kaip ruderalinis halofitas plinta .
Šaltiniai
- Zigmantas Gudžinskas. Halofitai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- Галофиты,Большая советская энциклопедия, T. VI (Газлифт—Гоголево). – Москва: Советская энциклопедия, 1971
- „Halophytes: Classification and Characters of Halophytes“