Hablo teleskopas

Hablo Kosminis Teleskopas

Organizacija	NASA/ESA
Orbitos tipas	elipsinė
Orbitos aukštis	589 km
Orbitos periodas	96–97 min
Orbitinis greitis	7 500 m/s, 27 000 km/h
Paleidimo data	1990 m. balandžio 24 d.
Masė	11 000 kg
Skersmuo	2,4 m
Židinio nuotolis	57,6 m
Internetinis puslapis: HubbleSite

Hablo kosminis teleskopas (angl. Hubble Space Telescope arba HST) – teleskopas, skriejantis orbita aplink Žemę. Pavadintas amerikiečių astronomo Edvino Hablo garbei. Dėl pozicijos virš atmosferos, teleskopas savo galimybėmis žymiai lenkia visus antžeminius teleskopus.

Kosminis teleskopas „Hubble“ yra bendra Europos kosmoso agentūros (European Space Agency (ESA) ir Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (The National Aeronautics and Space Administration (NASA) programa ilgalaikiams stebėjimams kosmose vykdyti. Šia programa siekiama naudos tarptautinei astronominei bendruomenei.

Pirmoji kosminio teleskopo „Hubble“ idėja gimė penktajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Hablas buvo suprojektuotas ir sukurtas, o veikti pradėjo dešimtajame dešimtmetyje. Nuo pat pradžių Hablas buvo skirtas kitokiai NASA misijai – ilgalaikiams stebėjimams kosmose atlikti.

Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, o Hablas apsaugotas mokslinių instrumentų ir įrangos gedimų, NASA buvo suplanavusi nuolatines techninio aptarnavimo misijas. 1990 m. balandžio 25 d. erdvėlaivio „Discovery“ (STS-31) įgula paleido šį 2,4 m skersmens veidrodinį teleskopą į žemesniąją Žemės orbitą (600 km aukštį).

Dabartinę Hablo mokslinių instrumentų komplektaciją sudaro trys kameros, du spektrografai ir tikslūs valdymo jutikliai. Šie instrumentai gali užfiksuoti ypač didelės raiškos astronomijos objektų vaizdus, nes Hablas yra aukščiau Žemės atmosferos. Tuo tarpu antžeminiai teleskopai retai kada užtikrinti geresne negu 1,0 arksekundės raiška.Hablo raiška yra maždaug 10 kartų geresnė, t. y. 0,1 arksekundės.

Svarbiausi atradimai

Tolimiausia nufotografuota žvaigždė Earendelė.

Hablo teleskopas padėjo išspręsti kelias ilgai užsistovėjusias problemas astronomijoje, tačiau tuo pačiu iškėlė naujas, kurioms paaiškinti prireikė išvedinėti naujas teorijas. Jo pagrindinis uždavinys buvo tiksliau, nei tai buvo padaryta anksčiau, išmatuoti atstumus iki Cefeidžių, tokiu būdu patikslinant Hablo konstantos vertę, kuri parodo, kokiu greičiu visata plečiasi (pagal tai galima nustatyti visatos amžių). Iki Hablo kosminio teleskopo paleidimo Hablo konstanta buvo žinoma maždaug 50% tikslumu, tačiau teleskopu atlikus Cefeidžių Mergelės galaktikų spiečiuje ir kitų tolimų galaktikų spiečių matavimus ši vertė buvo patikslinta iki 10%. Ir ji sutampa su dar tikslesniais matavimais, atliktais po teleskopo paleidimo, naudojant kitas technologijas.

Hablo teleskopui padėjus nustatyti visatos amžių, pradėta abejoti jos ateities teorijomis. Astronomai pasinaudojo teleskopu stebėti tolimoms supernovoms ir priėjo išvadą, kad visatos plėtimasis ne lėtėja dėl gravitacijos, o greitėja. Šis greitėjimas vėliau buvo patvirtintais kitais antžeminiais ir kosminiais teleskopais, tačiau šio greitėjimo priežastis iki šiol menkai suprantama.

Hablo padaryti aukštos skiriamosios gebos spektrai ir nuotraukos patvirtino juodųjų skylių egzistavimą kaimyninių galaktikų branduoliuose. XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje buvo manoma, kad tik kai kurių galaktikų centruose turėtų būti randamos juodosios skylės, tačiau Hablo duomenys parodė, jog juodųjų skylių egzistavimas galaktikų centruose yra dažnai sutinkamas. Tolimesni Hablo tyrinėjimai atskleidė sąryšį tarp branduolyje esančios juodosios skylės masės ir galaktikos ypatybių.

Kiti didesni Hablo teleskopo atradimai tai: proplanetiniai diskai didžiajame Oriono ūke, kurių atradimas įrodė egzoplanetų egzistavimą aplink į Saulę panašias žvaigždes; iki šiol nepaaiškinami gama žybsniai. Teleskopas taip pat buvo panaudotas tyrinėjant Saulės sistemos pakraščius, įskaitant nykštukines planetas Plutoną ir Eridę.

Unikalus Hablo palikimas tai gilaus ir ultra gilaus lauko nuotraukos, kurias darant buvo panaudota neprilygstamas Hablo jautrumas regimajam šviesos bangų diapazonui. Buvo padarytos kokybiškesnės nuotraukos optiniame diapazone, kuriose matomos už milijardų šviesmečių esančios galaktikos, pateikiant naujiausių žinių žmonijai apie ankstyvosios visatos amžių.

2022 m. kovo 30 d. šiuo teleskopu buvo nufotografuota tolimiausia žvaigždė nuo Žemės – WHL0137-LS (Earendelė), esanti 28 milijardus šviesmečių atstumu.

Nuorodos

Vikiteka: Hablo kosminis teleskopas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• NASA Hablo puslapis
• NASA Hablo tinklalapis visuomenei
• ESA Hablo tinklalapis

1. Hubble Detects Earendel, The Farthest Star Ever Seen. It’s 28 Billion Light Years Away