Gyvavedystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Gyvavedystė - reiškinys, kai gyvūnas dauginasi ne dėdamas kiaušinius, o gimdydamas jau išsivysčiusius jauniklius.

Gyvavedis driežas

Gyvavedžiai gyvūnai pasižymi , retais atvejais jie gali būti partenogeziški. Kiaušinėlis ar kiaušinis po apvaisinimo pakankamai ilgai lieka patelės lytiniuose takuose. Gyvavedystės rūšys:

• Placentinė gyvavedystė - apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos ar kitos lytinių takų vietos sienelės, kur susidaro specialus anatominis darinys placenta, per kurį vyksta medžiagų mainai su motinos organizmu. Per placentą maitinamas embrionas išsivysto iki tokio lygio, kad jau gali gimti. Kai kurių žinduolių (pvz., kengūrų) gimę kengūriukai būna menkai išsivystę, mažyčiai, patys net negali žįsti, jų jėgų pakanka tik prišiliaužti prie ir prisitvirtinti prie jo.
• Kiaušėdė gyvavedystė - iš kiaušinio išsiritę jaunikliai kurį laiką gyvena ir auga motinos viduje (gimdoje), kur minta specialiais neapvaisintais kiaušiniais ar silpnesniais jaunikliais (vidugimdinis kanibalizmas). Taip dauginasi kai kurie gyvavedžiai rykliai.

Gyvavedystės priešingybė yra kiaušdėjystė, o tarpinė tarp jų - kiaušgyvavedystė.