Gvaitekaso salynas isp Archipiélago de las Guaitecas islas Guaitecas salynas Čilės pietuose Patagonijoje prie pietrytini

Gvaitekaso salynas (isp. Archipiélago de las Guaitecas, islas Guaitecas) – salynas Čilės pietuose, Patagonijoje, prie pietrytinių Ramiojo vandenyno krantų. Driekiasi tarp Čilojės salos šiaurėje ir Čakao sąsiaurio pietuose. Tai Čonoso salyno šiaurinė dalis, bei dar didesnio Čilės salyno dalis.

Gvaitekaso salynas apibrauktas žydrai (Čonoso salynas – mėlynai, Čilojė – raudonai)

Sudaro kelios didesnės salos – Gran Gvaiteka, Dangun Žengimo sala (Asensjonas), Klotildė, Betekojis, Elvira, Mulčėjus – bei daug smulkių salelių.

Salos kalnuotos, esančios arčiausiai atviro vandenyno daugiausia be augalijos, o toliau rytuose – apaugusios miškais.

Gvaitekaso salose gyveno indėnai čonai. 1553 m. salas pasiekė pirmasis europietis – ispanų jūrininkas Fransiskas de Uljoa. XVIII a. pab., ispanams baiminantis britų antpuolių, čonai iškeldinti į Čiloję, ir salynas liko negyvenamas. Čia lankydavosi žvejai, medkirčiai, medžiotojai iš Čilojės, aplinkinius vandenis tyrinėjo jūrininkai. 1860 m. Dangun Žengimo saloje Melinkos gyvenvietę įkūrė iš Lietuvos teritorijos kilęs vokietis , pradėjęs salyne kirsti (Pilgerodendron uviferum).

Gvaitekaso salynas administraciškai priklauso Aiseno regionui ir provincijai, Gvaitekaso komunai. 2017 m. salyne gyveno 1843 gyventojai. Visi buvo susitelkę Dangun Žengimo saloje – Melinkos gyvenvietėje ir Repoljalio viensėdžiuose. Didelė dalis gyventojų čilojiečių- kilmės.

Šaltiniai

Hervé, F.; Thiele, R.; Parada, M.A. (1976). El basamento metamórfico del archipiélago de las Guaitecas, Aysén, Chile. Primer Congreso Geólogico Chileno.
Ibar Bruce, Jorge (1960). „Ensayo sobre los indios Chonos e interpretación de sus toponimías“. Anales de la Universidad de Chile. 117: 61–70.
Morales B., Diego (2014). „El negocio de la madera: comerciantes y „hacheros“ de Chiloé, 1850–1875“. Magallania. 42 (2): 41–60.
„1 Indicadores demográficos“. BCN
Saavedra G., Gonzalo (2007). „Prácticas Económicas en las Costas Insulares de Aisén. Testimonios de Persistencia y Transformación“. Actas del 6º Congreso Chileno de Antropología. VI Congreso Chileno de Antropología . Valdivia: Colegio de Antropólogos de Chile A. G. pp. 1696–1703.

[1] Hervé, F.; Thiele, R.; Parada, M.A. (1976). El basamento metamórfico del archipiélago de las Guaitecas, Aysén, Chile. Primer Congreso Geólogico Chileno.

[2] Ibar Bruce, Jorge (1960). „Ensayo sobre los indios Chonos e interpretación de sus toponimías“. Anales de la Universidad de Chile. 117: 61–70.

[3] Morales B., Diego (2014). „El negocio de la madera: comerciantes y „hacheros“ de Chiloé, 1850–1875“. Magallania. 42 (2): 41–60.

[4] „1 Indicadores demográficos“. BCN

[5] Saavedra G., Gonzalo (2007). „Prácticas Económicas en las Costas Insulares de Aisén. Testimonios de Persistencia y Transformación“. Actas del 6º Congreso Chileno de Antropología. VI Congreso Chileno de Antropología . Valdivia: Colegio de Antropólogos de Chile A. G. pp. 1696–1703.